Šiuo žingsniu siekiama paskatinti turizmą šioje gražioje, bet
labai skurdžioje valstybėje.
E.Hillary iš Naujosios Zelandijos ir jo gidas nepalietis
Tenzingas Norgay į aukščiausią pasaulio kalną - 8 850 m Everestą
- įkopė 1953 metų gegužės 29 dieną, su britų organizuota
ekspedicija, kuri pažymėjo Nepalą žemėlapyje kaip nuotykių
turizmo vietą.
Vyriausybinė komisija rekomendavo du bevardžius kalnus pavadinti
Hillary viršukalne ir Tenzingo viršukalne, sakė Angas Tsheringas
Sherpa, buvęs Nepalo alpinizmo asociacijos
prezidentas.
„Tuo siekiama pagerbti jų indėlį į alpinizmą Nepale“, - sakė
A.T.Sherpa, vadovavęs tai komisijai.
Į abu kalnus - 7 681 m aukščio Hillary viršukalnę ir 7 916 m
aukščio Tenzingo viršukalnę - dar niekada nebuvo kopta, bet
pavasario sezoną, kuris prasideda kovą, tikimasi juos atverti
užsieniečiams, sakė jis.
Pareigūnai tikisi, kad šie kalnai pritrauks daugiau alpinistų
ir paskatins turizmą Nepale, kur yra aštuoni iš 14 aukščiausių
pasaulio kalnų. Turizmas šiuo metu sudaro maždaug 4 proc. šalies
ekonomikos; šiame sektoriuje dirba tūkstančiai žmonių.
E.Hillary mirė 2008 metais, būdamas 88-erių, o Tenzingas Norgay
- 1986 metais, būdamas 72-ejų. Jų laikais alpinistai neturėjo
specializuotos įrangos, kuri šiandien laikoma savaime suprantama, o
sunkūs deguonies balionai, kuriuos abu vyrai nešėsi, kopimą darė
dar sunkesnį.
Nuo 1953 metų į Everestą įkopė maždaug 4 tūkst. alpinistų,
tarp jų - 80-metis japonas, amerikiečių paauglys, aklas žmogus. Du
Nepalo šerpai viršūnę jau pasiekė po rekordinį 21 kartą.
Tačiau pavojus nuolat kelia atšiaurios oro sąlygos, sniego
lavinos ir klastingi šlaitai. Abiejose Everesto pusėse - Nepale ir
Kinijoje - žuvo daugiau kaip 240 alpinistų.
Mažas aerodromas, kurį E.Hillary 7-ajame dešimtmetyje pastatė
Lukloje ir kuris yra vartai į Everestą, jau buvo pavadintas jo ir
Tenzingo vardu.