37 metų Ioane Teitiota advokatai argumentavo,
kad Naujoji Zelandija neturėtų deportuoti šio vyro, nors jo vizos
galiojimo laikas baigėsi, nes dėl klimato pokyčio jo namai vienoje
žemoje Kiribačio salelėje nyksta kylant vandenyno lygiui.
Sunkumai, patiriami I.Teitiotos ir jo šeimos mažytėje salų
valstybėje, kurią sudaro apie 30 atolų, kurių daugelis yra
iškilę tik kelis metrus virš jūros lygio, yra pakankamas pagrindas
suteikti jiems pabėgėlių statusą, aiškino teisininkai.
Rašytinėje nutartyje, kurią antradienį pateikė Aukštojo
Teismo teisėjas Johnas Priestley, pripažįstama,
Kiribatis kenčia nuo aplinkos veiksnių, siejamų su klimato
pokyčiais, tokių kaip audros, potvyniai ir geriamojo vandens
išteklių tarša.
Tačiau teisėjo išvadoje sakoma, kad milijonai kitų žmonių,
gyvenančių mažai virš jūros lygio iškilusiose salose, yra
atsidūrę panašioje padėtyje, todėl I.Teitiota negali būti
pripažintas pabėgėliu pagal tarptautinius įstatymus.
J.Priestley pažymėjo, kad Jungtinių Tautų (JT) konvencijoje
dėl pabėgėlių statuso sakoma, jog pabėgėliais gali būti
pripažinti asmenys, kuriems tėvynėje grėstų persekiojimas, o šio
kriterijaus I.Teitiota neatitinka.
„Kiribačio ekonominė aplinka ieškovui ir jo tėvynainiams
galbūt tikrai nėra tokia patraukli kaip ekonominė aplinka ir
perspektyvos Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje, – rašo
teisėjas. – Tačiau ... jo padėtis neatrodo kitokia negu bet kurio
kito Kiribačio piliečio.“
Teisėjas atmetė I.Teitiotos advokatų argumentą, kad šis vyras
yra „pasyviai persekiojamas“ aplinkos, nes klimato pokyčiai kelia
jam grėsmę, o Kiribačio vyriausybė nepajėgi jų suvaldyti.
„Kad ir kokie naujoviški ir optimistiniai būtų tie
pareiškimai, jie nėra įtikinami ir turi žlugti“, – pridūrė
J.Priestley.
„Vertinant platesniame lygmenyje, jeigu jie būtų sėkmingi ir
būtų patenkinti kitų jurisdikcijų – milijonai žmonių,
patiriančių ekonominius sunkumus vidutiniu laikotarpiu, betarpiškas
stichinių nelaimių arba karų pasekmes arba išties patiria
tikėtinus sunkumus dėl klimato pokyčių, vienu brūkštelėjimu
būtų pripažinti turintys teisę į apsaugą pagal Konvenciją dėl
pabėgėlių statuso“, – pabrėžė teisėjas.
Pasak jo, anksčiau žmonės iš įvairių šalių, tokių kaip
Tonga, Fidžis arba Bangladešas, ne kartą yra prašę, kad
tarptautiniai įstatymai būtų pakeisti, numatant galimybę suteikti
pabėgėlio statusą dėl klimato pokyčių, tačiau tokios pastangos
nebuvo sėkmingos.
„Ne Naujosios Zelandijos Aukštajam Teismui priklauso keisti
Konvencijos dėl pabėgėlių statuso pobūdį šiuo atžvilgiu, –
sakė J.Priestley. – Tokia užduotis tenka suverenių valstybių
įstatymų leidybos institucijoms – jeigu jos nuspręstų tai
padaryti.“
Teisėjas nurodė, kad I.Teitiota ir jo žmona atvyko į Naująją
Zelandiją 2007 metais ir nusprendė neteisėtai pasilikti šioje
šalyje, kurioje jiems atsivėrė palankesnės galimybės negu
Kiribatyje.
Sutuoktiniai turi tris vaikus, kurie gimė Naujojoje Zelandijoje,
tačiau jie irgi bus deportuoti, nes ši šalis nelaiko jos
teritorijoje gimusių neteisėtų migrantų vaikų savo piliečiais.
Kiribatis yra viena iš daugelio salų valstybių, tokių kaip
Tuvalu, Tokelau ir Maldyvai, kurios, kaip nurodo JT Žmogaus teisių
komisija, gali prarasti savo teritorijas dėl klimato pokyčių.
Kiribačio vyriausybė svarsto galimybes perkelti ištisas
bendruomenes arba pastatyti dirbtines salas tam atvejui, jeigu
išsipildytų prognozės, kad jūros lygis iki šio šimtmečio
pabaigos pakils vienu metru.
Buvusios Britanijos kolonijos vyriausybė taip pat ketina nupirkti
2 tūkst. ha žemės Fidžyje, kur būtų galima ūkininkauti, jeigu
dėl taršos sūriu vandeniu Kiribačio teritorija taptų netinkama
auginti pasėliams.