Šis atvejis išaiškėjo, kai artimiausio kaimo gyventojai pranešė apie slėnyje gyvenančius vaikus, kurie nelanko mokyklos.
„To, ką aš ten pamačiau, niekada nepamiršiu“, - pasakojo policininkė, kuri su kolegomis apsilankė šeimos gyvenamojoje vietoje. Čia jie vaizdingame slėnyje rado 40 žmonių grupę.
Vaikai buvo labai apleisti, jiems buvo būtina skubi medikų pagalba. Kai kurie vaikai nesugebėjo suprantamai kalbėti, buvo kurti ar akli.
Šeima gyveno už 20 km nuo artimiausios gyvenvietės. Jos gyvenamojoje vietoje nebuvo ne elektros, nei vandens.
Paaiškėjo, kad visos didelės šeimos protėviai buvo sesers ir brolio pora. Ji pradžioje gyveno Naujojoje Zelandijoje, o vėliau dešimtmečius klaidžiojo po Australiją. Suaugusieji sanguliavo ne tik tarpusavyje, bet ir su vaikais. Vaikai savo ruožtu miegojo vieni su kitais, kai tik subręsdavo.
11 vaikų tėvai buvo tarpusavyje susiję giminystės ryšiais. Aštuonių vaikų tėvai buvo arba brolis ir sesuo, arba motina ir sūnus, arba tėvas ir duktė. Kiti vaikai gimė po tetos ir sūnėno, dėdės ir dukterėčios, senelių ir anūkų sanguliavimo. Tik jauniausias klano vaikas turi tėvus, kurie nėra labai artimi giminės.
Vaikai buvo iš tėvų atimti. Teismo sprendime teigiama, kad nėra „realių galimybių“, jog jie vieną dieną grįžtų pas tėvus. Kol sulauks 18, vaikai bus globojami valstybės.
