Ukraina praeitą mėnesį paskutiniu momentu atsisakė pasirašyti
sutartį su Briuseliu, pasirinkdama glaudesnius ryšius su Rusija.
Tačiau tars žingsnis Kijeve išprovokavo didelio masto protesto
demonstracijas.
Didžiulei finansavimo spragai užlopyti pristigusi Ukraina
atsigręžė į Rusiją, kuri antradienį sutiko suteikti 15 mlrd. JAV
dolerių (37,6 mlrd. litų) finansinio gelbėjimo paketą ir
sumažinti savo parduodamų gamtinių dujų kaina.
ES nesistengė nurungti Rusijos, kas pasiūlys daugiau pinigų
Ukrainai, o vienintelė konkreti suma, apie kurią buvo viešai
kalbama – 610 mln. eurų (2,1 mlrd. litų) paskola, kurią Bendrija
buvo pasiruošusi suteikti Ukrainai, jeigu Kijevas įvykdys sąlygas,
reikalingas užsitikrinti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbai.
Tačiau vidiniai ES apskaičiavimai, su kuriais susipažino
naujienų agentūra „Reuters“, rodo, kad Bendrija 2014–2020
metais būtų suteikusi Ukrainai paskolų ir kitokios pagalbos už 19
mlrd. eurų – jeigu Kijevas būtų pasirašęs laisvosios prekybos
sutartį su ES, taip pat susitaręs su TVF..
Vienas ES šaltinis sakė, kad šis skaičius yra konservatyvus ir
kad jis niekada nebuvo minimas Ukrainos pareigūnams, vykstant
deryboms dėl prekybos pakto.
„Niekada neužsiėmėme vitrinų puošybos verslu arba
varžybomis, kas pasiūlys daugiau pinigų, nes mūsų pasiūlyme
pinigai nebuvo svarbiausia “, – sakė šaltinis.
Ta suma yra artima 20 mlrd. eurų (69 mlrd. litų) pagalbos
paketui, kurio Ukrainos premjeras Mykola Azarovas praeitą savaitę
sakė prašęs sutarties su ES pasekmėms kompensuoti. Tačiau ES
ginčija Kijevo skaičiavimus, kiek Kijevui kainuotų priderinti savo
ekonomiką prie prekybos sutarties sąlygų.
ES buvo pasiruošusi konsultuoti Ukrainą dėl galimybių
susitarti su TVF, jeigu Kijevas būtų pasirašęs asociacijos
sutartį.
Jeigu Ukraina būtų susitarusi su TVF ir įvykdžiusi jo
sąlygas, ES būtų sutikusi „skubos tvarka pervedusi“ pirmąją
finansinės pagalbos paketo dalį ir pradėjusi ruošti antrąją,
sakė šaltinis.
Pasirašius prekybos sutartį su Ukraina, Europos Sąjunga būtų
organizavusi investuotojų konferenciją, į kurią pakviestų donorus
ir privatų sektorių, ragindama investuoti toje šalyje.
ES pažymėjo, kad siūloma sutartis su Ukraina dar nepadėta į
stalčių, o Ukrainos premjero pirmasis pavaduotojas Serhijus
Arbuzovas praeitą savaitę tikino, kad Kijevas pasiruošęs ją
pasitaršyti, tačiau Bendrijos pareigūnai nesitiki didesnės
pažangos artimiausioje ateityje.
ES plėtros komisaras Štefanas Fuele praeitą
savaitę sakė S.Arbuzovui, jog jeigu Ukraina aiškiai įsipareigotų
pasirašyti tą sutartį, Bendrija bendradarbiautų su Kijevu,
ruošdama sutarties įgyvendinimo planą.
Tačiau sekmadienį Š.Fuele socialiniame tinkle „Twitter“
paskelbtoje žinutėje pareiškė įšaldantis tą darbą, nes Ukraina
savo įsipareigojimų neįvykdė.
