J.M.Santosas, kuris prezidentu tapo 2010 metais, padirbęs
populiaraus A.Uribe gynybos ministru, dalyvauja derybose su Kolumbijos
revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) sukilėliais, kuriomis
siekiama nutraukti jau pusę amžiaus trunkantį jų sukilimą.
A.Uribe nuo pat pradžių kategoriškai nepritarė šioms
deryboms, o sekmadienį dideliu balsų skaičiumi buvo išrinktas
senatoriumi.
Vis dėlto J.M.Santoso centro dešiniųjų koalicija laimėjo 47
iš 102 vietų Senate, rodo oficialūs duomenys, gauti suskaičiavus
87 proc. balsų.
Žemuosiuose parlamento rūmuose J.M.Santoso šalininkai laimėjo
91 iš 163 vietų.
Šis balsavimas yra „svarbus ženklas šaliai ir visam
pasauliui, kad didžiulė mūsų dauguma nori taikos“, vėlai
sekmadienį sakė J.M.Santosas, kuris gegužės 25 dieną sieks
perrinkimo.
A.Uribe prezidentavimą 2002-2010 metais žymėjo griežtos
karinės priemonės, kuriomis buvo sunaikinta aukščiausia FARC
vadovybė. Jis nepritarė jokioms deryboms su jais, o darbą
prezidento poste baigė būdamas labai populiarus.
Nors A.Uribe šalininkai daugumos parlamente neturės, jis tapo
opozicijos lyderiu de facto ir dabar turi puikią tribūną reikšti
nepritarimą deryboms.
„Balsavimas už Uribe yra baudžiamasis balsavimas Santosui. Juo
keliami klausimai dėl jo derybų su FARC”, - sakė Rosarijaus
universiteto analitikas Vicente Torrijosas.
Vykdydamas kampaniją su šūkiu „Ne nebaudžiamumui“, A.Uribe
tapo pirmuoju buvusiu Kolumbijos prezidentu, siekusiu vietos Senate.
61 metų A.Uribe kaltina J.M.Santosą išdavyste ir sako, kad jis
pavertė FARC „politiniais žaidėjais“ su svarbia scena Havanoje,
kur vyksta derybos.
„Šiandien mes balsavome prieš „kastročavizmą“, kurį kai
kas nori įvesti ir kurį remia vyriausybė“, - sekmadienį sakė
A.Uribe, paminėdamas kairiųjų režimus Kuboje ir Venesueloje.
J.M.Santosas siekia antros kadencijos, kad turėtų laiko
užbaigti derybas su FARC, kurios galėtų nutraukti karą, jau
pareikalavusį maždaug 220 tūkst. gyvybių, ir transformuoti
Kolumbijos politinį modelį, jeigu sukilėliai gaus norimą politinį
vaidmenį.
Nors 2012 metų pabaigoje pradėtose derybose Kubos sostinėje
Havanoje daroma lėta, bet drąsinanti pažanga, sprendimas pradėti
taikos derybas su partizanais vis dar kelia nesutarimus ir bus
lemiamas veiksnys rinkėjams gegužės mėnesį renkantis prezidentą.