„Beje, 95 proc. jo pagrobtos informacijos buvo susijusi su kariuomene - tai taktinė ir strateginė informacija, kuri, kaip dabar manome, yra rusų rankose“, - žurnalistams sakė Kongreso narys Mike'as Rogersas, vadovaujantis įtakingam Atstovų Rūmų žvalgybos komitetui.
„Daug informacijos yra naudinga rusams. Ten tai pat esama informacijos, kuri, mūsų nuomone, naudinga Kinijos kariuomenei“, - nurodė jis.
M.Rogersas citavo konfidencialią Pentagono ataskaitą, kurioje pateikiami vertinimai dėl E.Snowdeno įvykdytos duomenų vagystės. Buvęs JAV žvalgybos darbuotojas apstulbino pasaulį, atskleidęs Nacionalinio saugumo agentūros slaptas šnipinėjimo programas, renkančias duomenis apie daugumos amerikiečių pokalbius telefonu.
Pasak M.Rogerso, ataskaitoje daroma išvada, jog „dalis arba visa“ E.Snowdeno pagrobta informacija dabar yra Rusijos žvalgybos agentūrų rankose. Šiuos duomenis sudaro iki 1,7 mln. dokumentų.
Rusija suteikė laikiną prieglobstį E.Snowdenui, kuris JAV yra ieškomas dėl šnipinėjimo.
M.Rogersas sakė, kad dabar jau nebekyla klausimų, ar E.Snowdenas yra veikiamas Rusijos žvalgybos tarnybų.
„Kyla klausimas, kada tai prasidėjo?“ - pridūrė jis.
Komitete aukščiausias pareigas užimantis demokratas Charlesas Ruppersbergeris pritarė nuomonei, kad Rusijos agentai dabar tikriausiai naršo nepaprastai svarbių duomenų paketą, kurį jiems parūpino E.Snowdenas.
„Negaliu sakyti, kad mačiau, kaip Snowdenas perduoda tą informaciją, bet jis yra ten. Aš pažįstu rusus, - aiškino Ch.Ruppersbergeris. - Esu tikras, kad rusai gavo visą tą informaciją.“
Praeitą spalį E.Snowdenas dienraščiui „The New York Times“ sakė, kad jis paliko visus dokumentus žurnalistams, su kuriais susitiko Honkonge, prieš išskrisdamas į Maskvą.
„Nulio procentų tikimybė, kad rusai arba kinai gavo kuriuos nors iš tų dokumentų“, - tikino jis.
Baltieji rūmai antradienį pristatė planus, pagal kuriuos numatoma atsisakyti JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) vykdomo masinio duomenų apie amerikiečių telefoninius pokalbius rinkimo. Taip siekiama atkurti visuomenės pasitikėjimą, pašlijusį, kai buvo paviešinta informacija apie milžiniško masto šnipinėjimą.
Pagal šį planą surinkta informacija būtų saugoma ne vyriausybės rankose, tačiau agentūros galėtų prie jos prieiti, jeigu tai būtų būtina siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, aiškino pareigūnai.
Įtakingi JAV įstatymų leidėjai sveikino šį pasiūlymą. Viena jų grupė pateikė svarstyti panašaus pobūdžio reformas numatančių teisės aktų paketą, kurį palaiko abi partijos.
Prezidentas Barackas Obama per vizitą Hagoje, kur dalyvavo viršūnių susitikime dėl branduolinio saugumo, sakė, kad Baltųjų rūmų planas yra „įvykdomas“, pridūręs, kad siūlomi pokyčiai padėtų tiek apsaugoti teisę į privatumą, tiek užtikrinti nacionalinį saugumą.
„Esu tikras, kad tai mums leis daryti, kas yra būtina, siekiant pašalinti teroro atakų pavojų, tačiau tai būtų daroma tokiu būdu, kad būtų atsižvelgiama į kai kuriuos žmonių iškeltus nuogąstavimus“, – sakė jis.
Vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas anksčiau sakė, kad B.Obama apsvarstė rezultatus, pateiktus studijoje, kurią jis užsakė atlikti sausį. Joje turėjo būti pateikti pasiūlymai, kaip NSA galėtų ginti nacionalinius interesus, pati nekaupdama piliečių privačių duomenų.
Šie komentarai nuskambėjo po to, kai dienraščiai „The New York Times“ ir „Washington Post“ paskelbė, jog artimiausiu laiku JAV žvalgybos agentūrose gali būti įvykdyta svarbi reforma, susijusi su duomenų rinkimu.
„The New York Times“ nurodė, kad ta informacija liks telekomunikacijų bendrovėse, kurios nebus įpareigotos saugoti duomenis ilgiau nei įprasta. NSA galėtų prieiti prie tų duomenų pagal naujo pobūdžio teismo orderius.
Daugybė įslaptintų dokumentų, kuriuos nutekino buvęs NSA kontraktininkas Edwardas Snowdenas, išprovokavo nerimą Jungtinėse Valstijose ir užsienyje dėl Amerikos žvalgybos programų didžiulių pajėgumų.
Pareigūnai teisinasi, kad tie metodai būtini siekiant užkirsti kelią teroro atakoms, tačiau didžiulis NSA veiklos mastas savo šalyje prieštaringai vertinamas Jungtinėse Valstijose.
E.Snowdenas, kurio pareiškimą antradienį paskelbė Amerikos pilietinių laisvių sąjunga, pažymėjo įžvelgiantis „posūkio tašką“ pastangose reformuoti NSA vykdomą sekimą.
„Prezidentas Obama dabar patvirtino, kad tos masinio sekimo programos, slėptos nuo visuomenės ir gintos veikiau refleksiškai, o ne vadovaujantis blaiviu protu, faktiškai yra nereikalingos ir turėtų būti užbaigtos“, – pareiškė aktyvistas.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro nacionalinio saugumo reikalų analitikas Jamesas Lewisas sakė, kad B.Obamos siūlomos reformos veikiausiai tėra „kosmetiniai pokyčiai“ NSA valdyme.
„Tai nuramins kritikus šalyje, tačiau nežinome, kaip tai suveiks užsienyje, – J.Lewisas sakė naujienų agentūrai AFP. – Jeigu tai bus atlikta teisingai, nacionalinis saugumas nenukentės.“
Tuo tarpu Josephas Wipplas, Bostono universiteto Tarptautinių santykių departamento mokslininkų stažuočių programos direktorius, 30 metų dirbęs Centrinėje žvalgybos valdyboje (CŽV), sakė, kad siūlomos priemonės gali sumažinti visuomenės nerimą dėl NSA šnipinėjimo, bet pridūrė: „Ten nėra nieko, kas saugotų užsienio piliečius – ir taip būdavo visada.“
Pasak jo, iki šiol pristatyti pasiūlymai nėra pakankami.
Tuo tarpu grupė JAV įstatymų leidėjų pristatė abiejų partijų palaikomą teisės akto projektą, pagal kurį numatoma atsisakyti masinio vadinamųjų metaduomenų rinkimo apie pokalbius telefonu, elektroninį susirašinėjimą ir veiklą internete.
Senato žvalgybos komiteto pirmininkė Dianne Feinstein sakė, kad jos komisija peržiūrės Atstovų Rūmų pasiūlytą projektą, taip pat prezidento pasiūlymus.
„Jau anksčiau sakiau, kad esu atvira pokalbių įrašų programos reformoms – jeigu tik tie pokyčiai atitinka mūsų nacionalinio saugumo poreikius ir sprendžia problemas dėl privatumo“, – pažymėjo ji.
