Pasaulis sužinos, kaip CŽV tardė įtariamus teroristus

6,3 tūkst. puslapių dokumente apie tardymus, vykdytus per B.Obamos pirmtako George'o W.Busho paskelbtą „karą su teroru“, sukėlė itin didelę įtampą tarp CŽV ir ją prižiūrinčių Kongreso pareigūnų. Ataskaitoje pateikiama detalių apie vieną iš tamsiausių periodų per šios agentūros istoriją.

„Šios apžvalgos tikslas buvo atskleisti faktus, susijusius su slapta programa, o rezultatai buvo sukrečiami“, – komiteto pirmininkė senatorė Dianne Feinstein sakė po balsavimo, kuriame nutarimas dėl ataskaitos paviešinimo buvo priimtas 11 balsų prieš tris.

„Ataskaita atskleidžia brutalumą, kuris sudaro ryškų kontrastą mūsų valstybės vertybėms. Ji įamžina dėmę mūsų istorijoje, kuriai niekada neturi būti leista pasikartoti“, – pridūrė ji.

Pastarasis balsavimas leidžia D.Feinstein pasiųsti Baltiesiems rūmams 400 puslapių vykdomąją santrauką ir pagrindines rekomendacijas. Pasak pareigūnų, B.Obama nori, kad to dokumento išslaptinimas būtų „užbaigtas kiek įmanoma greičiau“.

„Uždraudęs tuos veiksmus, kai pradėjo kadenciją, prezidentas mano, kad šios programos nušvietimas padės Amerikos žmonėms suprasti, kas vyko praeityje, taip pat gali padėti mums judėti į priekį, kas nei viena administracija negalvotų surengti tokios programos ateityje“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Caitlin Hayden.

Toje ataskaitoje daroma išvada, kad CŽV kelis metus klaidino vyriausybę ir visuomenę dėl tos programos ir pernelyg sureikšmino parodymus, išgautus iš įtariamųjų per tardymus slaptuose CŽV „juoduosiuose objektuose“, veikusiuose ne JAV teritorijoje, su ataskaita susipažinę pareigūnai sakė dienraščiui „The Washington Post“.

Pagal ta programą buvo tardomi daugiau nei 100 suimtųjų.

D.Feinstein išreiškė viltį, kad minėtas dokumentas bus redaguojamas „kiek įmanoma mažiau“, taip pat prognozavo, kad procesas užtruks bent mėnesį.

Senatorius Saxby Chamblissas, aukščiausias pareigas Žvalgybos komitete užimantis respublikonas, šį išsamų tyrimą kritikavo, sakydamas, jog jis buvo tik „laiko gaišimas“.

Tačiau jis nenoriai balsavo už sprendimą išslaptinti dalį ataskaitos, kas amerikiečiai patys galėtų įvertinti programos teisėtumą.

„Plačioji visuomenė turi teisę dabar sužinoti, kas buvo daroma ir kas (pateikiama) toje ataskaitoje, – S.Chamblissas sakė žurnalistams. – Turime tai palikti už savęs.“

Trys iš septynių šio komiteto respublikonų balsavo prieš paviešinimą – tarp jų senatoriai Marco Rubio ir Jimas Rischas, kurie piktinosi, kad minėta ataskaita yra brangus ir išpūstas reikalas, galintis sukelti mirtinos ir diplomatinės žalos, jeigu būtų paskelbtas.

JAV valstybės departamentas ir Amerikos sąjungininkai perspėjo, kad paviešinus tą informaciją, „gali būti sukeltas pavojus Amerikos diplomatų ir piliečių gyvybėms užsienyje, taip pat gali būti pakenkta JAV ryšiams su kitomis šalimis“, sakoma M.Rubio ir J.Rischo pranešime.

Pagal kalinimo ir tardymų programą, pradėtą po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų prieš Jungtines Valstijas, buvo naudojami „griežtesni tardymo metodai“, įskaitant imituojamą skandinimą, kurį B.Obama ir kiti prilygino kankinimams.

Senato darbuotojai per penkerius metus išanalizavo daugiau nei 6 mln. puslapių apimties medžiagą, rengdami ataskaitą, kuris tapo vienu iš kruopščiausiai atliktų priežiūros projektų per JAV Kongreso istoriją.

Žvalgybos komiteto nutarimą giria žmogaus teisių organizacijos, kurios pageidauja, kad būtų paviešinta visa ataskaita ir būtų nutraukti, anot nevyriausybinės organizacijos „Human Rights First“, „netikri debatai dėk žiaurumo teisėtumo ir veiksmingumo“.

„Sprendimas taikstytis su kankinimais buvo grindžiamas nuostata, kad imituojamas skandinimas, trukdymas miegoti, (laikymas) įtemptose pozose ir kiti pažeidimai yra veiksmingos, išgaunant informaciją, reikalingą amerikiečių gyvybėms apsaugoti“, – sakė „Human Rights First“ pirmininkė Elisa Massimino.

„Ši ataskaita parodys, jog ta nuostata yra klaidinga“, – pabrėžė ji.

2012 metais Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) paskelbė ataskaitą, kurioje teigė radusi įrodymų, jog Amerikos tarnybos dažniau naudodavo imituojamą skandinimą nei yra pripažinusios Jungtinės Valstijos. 

Šiame dokumente pateikiama daugiau detalių apie žiaurų elgesį su kaliniais JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) slaptuose kalėjimuose, kurie veikė ankstesnio prezidento George'o W. Busho administracijai vykdant įtariamų teroristų sulaikymo ir perdavimo programą.

Ataskaitoje taip pat pateikiamas išsamesnis vaizdas apie glaudų Vašingtono bendradarbiavimą su buvusio Libijos diktatoriaus Muamaro Gaddafi režimu po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų prieš Jungtines Valstijas.

Amerika perduodavo Libijai suimtus M. Gaddafi priešininkus islamistus, reikalaudama tik menkų „diplomatinių patikinimų“, jog su jais nebus netinkamai elgiamasi. Keli iš šių kalinių vėliau buvo kankinami kalėjimuose, nurodė HRW.

154 puslapių dokumente pateikiami Niujorke įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos interviu su 14 Libijos disidentų, gyvenančių užsienyje. Jie nupasakojo sistemingus žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos patyrė, kol buvo laikomi - kai kada iki dvejų metų - JAV įkurtuose sulaikymo centruose Afganistane arba amerikiečių vadovaujamuose tardymo centruose Pakistane, Maroke, Tailande, Sudane ir kitur, kol galiausiai buvo išduoti Tripoliui.

„JAV ne vien pristatydavo (M. Gaddafi) jo priešus ant sidabrinės lėkštutės, bet panašu, kad CŽV pati pirmiausiai kankindavo daugelį iš jų“, - sakė šios ataskaitos autorė Laura Pitter, HRV patarėja kovos su terorizmu klausimais.

„Busho administracijos pažeidimų mastas atrodo daug didesnis nei buvo pripažinta anksčiau“, - pridūrė ji. 

Ši ataskaita buvo paskelbta kelios dienos po to, kai JAV Teisingumo departamentas paskelbė nepateiksiantis baudžiamųjų kaltinimų jokiems CŽV pareigūnams dėl šiurkščių tardymo metodų, naudotų vykdant sulaikymo ir perdavimo programą. Tyrėjai sakė negalintys įrodyti, kad kuris nors iš tardytojų peržengė instrukcijas, patvirtintas G.W.Busho administracijos.

Žmogaus teisių aktyvistai ir kai kurie prezidento Baracko Obamos administracijos pareigūnai sakė, jog netgi tuo atveju, jeigu šie tardymo metodai buvo taikomi laikantis instrukcijų, jie prilygsta kankinimams, nors CŽV ir G. W. Busho administracija tai ginčija.Tačiau nauji duomenį apie imituojamo skandinimo taikymą rodo, kad šis metodas buvo naudojamas kur kas plačiau nei trys atvejai, kuriuos buvo patvirtinusi CŽV.

G. W. Bushas, jo viceprezidentas Dickas Cheney ir CŽV teigė, šis metodas prisipažinimams išgauti buvo naudojamas tik tardant tris įtariamus džihadistų tinklo „al Qaeda“ aukšto rango teroristus slaptuose kalėjimuose Tailande ir Lenkijoje - Khaledą Sheikhą Mohammedą, Abu Zubaydą ir Abd al Rahmaną al Nashiri, kurie šiuo metu laikomi Kuboje veikiančioje JAV Gvantanamo jūrų pajėgų bazėje.

Taikant šį metodą, ant gobtuvu uždengtos kalinio galvos vandens srovė būdavo pilama į nosį ir burną, kol tardomasis pradėdavo dusti. 

Faktų apie imituojamo skandinimo atvejus pateikė su buvę kaliniai - Mohammedas al Shoroeiya ir Khaledas al Sharifas, kurie nupasakojo ir apie kitokius savo patirtus žmogaus teisių pažeidimus. Abu jie buvo sučiupti Pakistane 2013 metų balandį ir nugabenti į JAV vadovaujamus kalėjimus Afganistane. Ten M.al Shoroeiya praleido 16 mėnesių, o Kh.al Sharifas - dvejus metus, kol galiausiai jie buvo išduoti Libijai.

Afganistane jie buvo ištisus mėnesius laikomi surakinti įvairiomis pozomis, dažnai nuogi, aklinoje tamsoje, o kamerose būdavo leidžiama tranki muzika. Kaliniai buvo priversti šlapintis ir tuštintis ant savęs.

Kh.al Sharifas tris savaites turėjo sėdėti ant žemės savo kameroje. Jo kulkšnys ir riešai buvo prirakinti grandinėmis prie žiedo sienoje, todėl rankos ir kojos nuolat būdavo pakeltos. Vyras pasakojo, kad grandinės buvo nuimamos tik kartą per dieną maždaug pusvalandžiui, kad jis galėtų pavalgyti.Pirmuosius tris mėnesius jiems nebuvo leidžiama praustis.

„Atrodėme kaip pabaisos“, - sakė M. al Shoroeiya.

Jis teigė, kad buvo pusantros dienos užrakintas nuogas aukštoje siauroje - pusės metro pločio - kameroje, virš galvos surakintomis rankomis, be maisto, o per garsiakalbius, įtaisytus šalia jo ausų, visą laiką buvo leidžiama garsi vakarietiška muzika.Kitą kartą jis buvo įgrūstas į metro ilgio ir metro pločio dėžę, panašią į kareivio skrynelę, ir laikytas ten ilgiau nei valandą, o tardytojai badė jį ilgais smailiais daiktais per skyles dėžės šonuose.

Tiek jis, tiek Kh.al Sharifas teigė, kad buvo kartas nuo karto nuvedami į vieną kambarį, kur jie būdavo trankomi į medinę sieną ir daužomi per pilvą.

M. al Shoroeiya prisiminė, kad viena amerikietė tardytoja jam pasakė: „Dabar esi areštuotas Jungtinių Amerikos Valstijų. Šioje vietoje negalios jokios žmogaus teisės. Po rugsėjo 11-osios mes užmiršome apie tai, kas buvo vadinama žmogaus teisėmis.“

M. al Shoroeiya nupasakojo, kad jam buvo taikomas imituojamas skandinimas, nors šio termino jis nevartojo. Vyras teigė, kad jam ant galvos būdavo užmaunamas gobtuvas ir kad jis būdavo pririšamas aukštielninkas ant medinės lentos. Tada jam ant nosies ir burnos būdavo liejamas ledinis vanduo, kol tardomasis pajusdavo dūstantis. Per kelis tardymus, trukdavusius apie valandą, toks metodas jam būdavo taikomas po kelis kartus, per pertraukas uždavinėjant klausimus, o gydytojui stebint kūno temperatūrą. 

„Jie nesiliaudavo, kol galiausiai išpešdavo iš manęs vienokį ar kitokį atsakymą“, - buvęs kalinys sakė HRW. 

Kh. al Sharifas nupasakojo panašų metodą. Tačiau jis nebuvo rišamas prie lentos, o guldomas ant plastiko lakšto, kurio kraštus laikydavo sargybiniai. Ant gobtuvu uždengto veido būdavo pilamas ledinis vanduo - tiesiai į burną ir nosį.

„Jaučiau, kad dūstu, - jis sakė HRW. - Tris mėnesius buvau smarkiai tardomas... Kasdien man taikydavo vis kitokius kankinimus. Kai kada naudodavo vandenį, kai kada ne.“