NATO ragina Rusiją atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienų

Per vizitą Čekijoje surengtoje spaudos konferencijoje A.F.Rasmussenas sakė, kad bet kokie tolesni Rusijos kariniai veiksmai sukeltų itin sunkių pasekmių ir išprovokuotų griežtas ekonomines sankcijas. 

Pasak jo, NATO žvalgybos duomenys rodo, jog prie sienos su Ukrainos rytiniais regionais tebėra sutelkta apie 40 tūkst. Rusijos

Rusija Vakarų sankcijas šaliai dėl Ukrainos krizės vadina beprasmiškomis ir įspėja pirmiausiai Vokietiją dėl žalos ilgametei partnerystei, praneša agentūra „Reuters“. 

„Kuo griežtesnės bus sankcijos, tuo tvirčiau elgsis rusų visuomenė“, - ekonomikos konferencijoje Berlyne ketvirtadienį pareiškė Rusijos vicepremjeras Igoris Šuvalovas. Anot jo, grasinimai neprivers nei prezidento Vladimiro Putino, nei kitų rusų užimti tokią poziciją, kurios norėtų JAV, Vokietija ar kitos Vakarų partnerės. Vicepremjeras kartu įspėjo netempti Ukrainos Vakarų kryptimi. Tai esą „tikrai būtų nusikalstama“. 

Rusijai aneksavus Krymą, Vakarai paskelbė sankcijas, kurios apima ir kelionių draudimą aukštiems Rusijos ekonomikos atstovams. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir JAV grasina Maskvai ir naujomis sankcijomis. 

Neprotingais I.Šuvalovas vadino Vakarų svarstymus mažinti priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų. Tokie debatai pirmiausiai Vokietijoje įgavo pagreitį. „Jei jūs norite sumažinti priklausomybę, būsite priklausomi nuo kitų“, - sakė jis.

Rusija, ant vicepremjero, turi kitų potencialių partnerių energijos tiekimui. Jis turėjo omenyje tokias Azijos valstybes, kaip Kiniją. Pareigūnas pabrėžė, kad Rusija ir praėjusiais dešimtmečiais visada punktualiai tiekė naftą ir dujas. Jo šaliai esą negalima primesti nepatikimumo. 

Apklausos rodo, kad dauguma Vokietijos gyventojų yra už ramius ir apdairius santykius su Rusija, o ne už sankcijas Ukrainos krizėje. 

I.Šuvalovas sakė esąs įsitikinęs, kad padėtis po kurio laiko nurims, ir Rusija bei Vakarų šalys vėl atnaujins pokalbius dėl bendros Europos ekonominės erdvės. 

Nori civilinės misijos Ukrainoje

Naujienų agentūra“Reuters“ tvirtina gavusi Europos Sąjungos (ES) institucijų dokumentų, kuriuose Didžioji Britanija, Švedija ir Lenkija spaudžia Bendriją į Ukrainą pasiųsti patarėjus teisinei ir policijos sistemai stabilizuoti. 

Dokumentuose rašoma, kad tokia misija padėtų atkurti Ukrainos policijos pajėgas ir teisės viršenybę trumpuoju laikotarpiu, šalyje vykstant epizodiškiems smurto protrūkiams. 

„Teisės viršenybės atkūrimas yra esminis žingsnis stabiliai Ukrainos ateičiai. Todėl siūlome surengti pajėgumų stiprinimo misiją, kuri paremtų policijos ir teisinės sistemos darbą,- teigiama pasiūlyme. - Šis veiksmas šaliai pasiųstų aiškią ES paramos žinutę (...) Ukrainos noras kuo greičiau įgyvendinti Asociacijos ir prekybos susitarimo nuostatas Bendrijai suteiktų naudingą svertą reikalauti tikrų pokyčių teisinėje sistemoje“. 

Kad toks pasiūlymas įsigaliotų jam turės pritarti visų 28 ES šalių atstovai, tačiau aukšto rango nepristatęs ES diplomatas teigia, jog dauguma valstybių neskubės patvirtinti tokios misijos ir suteiks daugiau laiko ESBO stebėtojams. 

Rusija priekaištauja NATO

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį apkaltino NATO išnaudojant krizę Ukrainoje, kad pagerintų savo reputaciją tarp sąjungininkų ir pateisintų savo egzistavimą, sutelkdama prieš menamą grėsmę. 

„Nuolatiniai generalinio sekretoriaus (Anderso Fogho Rasmusseno) kaltinimai mūsų adresu įtikina, jog Aljanse siekiama išnaudoti krizę Ukrainoje, kad „sutelktų gretas“ prieš menamą išorinės grėsmę NATO šalims ir kad Aljansas dėl to atrodytų reikalingesnis 21-ame amžiuje“, – sakoma Rusijos URM pareiškime. 

„Iš to (kyla) ir pabrėžtinas „didėjančios Rusijos militarizacijos“ akcentavimas – tuo metu, kai NATO karinės išlaidos sudaro apie pusę (skiriamų gynybai) visame pasaulyje, o Rusijos karinis biudžetas bent dešimt kartų mažesnis negu visų Aljanso šalių gynybos biudžetų suma“,– pridūrė ministerija. 

Pasak URM, „pastaruoju metu NATO generalinis sekretorius aktyviai pasisako apie Rusiją – ir dar konfrontaciniu tonu, uoliai atkurdamas Šaltojo karo laikų retoriką“. 

Ministerija pažymėjo, kad A.F.Rasmussenas pastaraisiais mėnesiais nepasiūlė „jokios konstruktyvios programos“ dėl krizės Ukrainoje, pridūrusi, kad toks elgesys tik didino nestabilumą regione. 

„Foghas Ramussenas kalba apie viso santykių su Maskva komplekso peržiūrėjimą, įskaitant 1997 metų Rusijos ir NATO santykių pagrindų aktą ir 2002 metų Romos deklaraciją. Tačiau jam nekelia susirūpinimo, kad būtent Aljanso narės, pažeisdamos pagrindinius tų dokumentų teiginius, ne kartą prisiimdavo tiek teisėjo, tiek teismo vykdytojo vaidmenį – kaip nutiko Kosove arba Libijoje – tuo pačiu klibindamos tarptautinės teisės normas. Kai Rusija atkreipdavo dėmesį į visas tokių veiksmų keliamas grėsmes, mus tikindavo, kad (kitos) išeities nebuvo“, – sakoma pranešime. 

Rusijai praeitą mėnesį aneksavus Ukrainai priklausantį Krymą, NATO įšaldė praktiškai visą karinį ir civilinį bendradarbiavimą su Rusija, tačiau tikino, kad policinis dialogas turėtų būti tęsiamas ambasadorių arba aukštesniame lygmenyje. 

Vakarų šalių karinis aljansas taip pat apribojo Rusijos diplomatų lankymąsi savo būstinėje ir peržiūri 1997 metų tarpusavio santykių pagrindų aktą bei vėlesnę 2002 metų Romos deklaraciją. Pagal tuos dokumentus NATO įsipareigojo nesteigti karinių bazių naujai į Aljansą priimtose Vidurio ir Rytų Europos šalyse. 

Tuo tarpu Rusija kaltina NATO tebesilaikant Šaltojo karo laikų mąstyseną ir reiškė susirūpinimą, kad Aljanso pajėgos gali būti nuolat dislokuojamos Rytų Europoje. 

Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry trečiadienį dukart skambino Rusijos diplomatijos vadovui Sergejui Lavrovui aptarti krizės Ukrainoje, dėl kurios smarkiai pašlijo Maskvos ir Vašingtono santykiai.

Ministerija nurodė, kad per antrąjį pokalbį J.Kerry pasakė S.Lavrovui, jog Jungtinės Valstijos ragina Ukrainos vyriausybę organizuoti nacionalinį dialogą įtampai šalies rytuose ir pietuose sumažinti bei įgyvendinti konstitucinę reformą.

Tačiau trečiadienį Jungtinės Valstijos pareiškė neturinčios didelių lūkesčių, jog kitą savaitę vysiantis susitikimas su Rusijos, Europos ir Kijevo diplomatais padės išspręsti Ukrainos krizę.

JAV ir Europos Sąjungos (ES) diplomatai susitarė su Maskva surengti keturšales derybas, kuriose dalyvautų Ukraina, tęsiant diplomatines pastangas sumažinti įtampą didžiausioje per kelis pastaruosius dešimtmečius Europos saugumo krizėje.

„Turiu pasakyti, kad neturime didelių lūkesčių dėl šių derybų, tačiau tikime, kad jos yra labai svarbios, paliekant atviras diplomatines duris. Pažiūrėsime, ką jos atneš“, – sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos reikalams Victoria Nuland.

Vienas ES diplomatas nurodė, kad tos derybos tikriausiai vyks balandžio 17 dieną Vienoje, tačiau vienas amerikietis diplomatas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė, kad jos gali būti surengtos balandžio 16 dieną Ženevoje.

O Australijos iždo ministras Joe Hockey ketvirtadienį pranešė, kad Rusija dalyvaus vėliau šiais metais Brisbano mieste vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių viršūnių susitikime.

Šiuo pareiškimu J.Hockey padėjo tašką svarstymuose, ar Rusijai nebus uždrausta dalyvauti G-20 susitikime dėl praėjusį mėnesį įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos.

„Rusija, žinoma, bus prie stalo“, - sakė ministras televizijai CNBC, duodamas interviu Vašingtone.

„Tai ekonominis forumas. Mes, suprantama, aptarsime kai kuriuos geopolitinius iššūkius Ukrainoje, tačiau neleisime jiems dominuoti mūsų darbotvarkėje, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas pasaulio ekonomikos augimo skatinimui“, - sakė jis.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry antradienį apkaltino Maskvą siunčiant savo specialiųjų tarnybų agentus į Ukrainos rytinius regionus kurstyti separatistinės krizės tos šalies dalyje, kur gyvena daug rusakalbių.

Šie neramumai lydėjo Krymo aneksiją, įvykdytą Rusijos praeitą mėnesį. Rusija pasiuntė savo pajėgas į tą Juodosios jūros pusiasalį, kai Kijeve po audringų protestų buvo nuversta promaskvietiška vyriausybė, o prorusiška Krymo valdžia paskubomis surengė referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos.

Trečiadienį J.Kerry taip pat paskambino Ukrainos premjerui Arsenijui Jaceniukui, ruošiantis ateinančią savaitę vyksiančioms deryboms.

J.Kerry ir S.Lavrovas „kalbėjosi, kad saugumo padėtį pagrindiniuose miestuose rytų Ukrainoje svarbu spręsti taikiai ir dialogu. Jie abu atmetė jėgos naudojimą, siekiant politinių tikslų“, sakė Valstybės departamento atstovė Jen Psaki.

Tačiau V.Nuland tikino, kad nors kitą savaitę vyksiančios derybos nekelia didelių lūkesčių, daug kitų dalykų vyksta užkulisiuose.

„Nėra taip, kad lauktume šio susitikimo sulaikę kvėpavimą. Šis susitikimas yra vienas iš daugelio žingsnių, kuriuos atliekame, glaudžiai bendradarbiaudami su Ukrainos vyriausybe, jiems stengiantis įveikti šį pereinamąjį laikotarpį“, – aiškino ji.

V.Nuland pridūrė: „Negalime būti pernelyg nusiraminę dėl mūsų NATO sąjungininkų, gyvenančių arti Rusijos, saugumo. Mūsų žinia (prezidentui Vladimirui) Putinui ir Rusijai yra aiški: NATO teritorija neliečiama.“