Galbūt Ženevoje Ukrainos, Rusijos, JAV ir Europos Sąjungos diplomatai ir susitarė paraginti visas neteisėtas ginkluotas formuotes sudėti ginklus ir atsitraukti iš užimtų pastatų, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis „Time“, AP, BBC.
Susitarime tai aiškiai neįvardijama, bet veikiausiai turimi galvoje prorusiški separatistai, užėmę kai kuriuos rajonus neramiuose Ukrainos pietryčiuose.
Aktyvistai pastebimi ir Donecke – penktajame pagal dydį Ukrainos mieste.
Vis dėlto čia nemažai vietos gyventojų, paklausti, ką mano apie galimas krizės pasekmes, dažnai tiesiog gūžteli pečiais. Daug kam tiesiog patogiau kaip stručiui kišti galvą į smėlį.
Kas surengė provokaciją?
Kad Rusija Ženevoje pasirašytą dokumentą vertina priešingai nei Vakarai, paaiškėjo dar tą patį ketvirtadienio vakarą, kai separatistai pareiškė, jog pastatus paliks tiktai tada, kai iš valstybinių įstaigų Kijeve pasitrauks „neteisėtai juos užimanti“ laikinoji vyriausybė.
Tokią poziciją netrukus pakartojo Rusijos pasiuntinys Europos Sąjungoje Vladimiras Čyžovas.
Jis nusistebėjo, kad Kijevui „viskas yra legalu, net tebesitęsianti Nepriklausomybės aikštės okupacija“.
Galiausiai pirmadienį Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas pareiškė, jog Ukrainos valdžia jau sulaužė Ženevos susitarimą. Esą Kijevas nesiėmė jokių veiksmų, kad nuginkluotų „nelegalias grupuotes, įskaitant „Pravyj sektor“.
Pagrindinis Maskvos argumentas – kruvinas sekmadienio susišaudymas Slovjanske, per kurį, skirtingais duomenimis, žuvo 1–4 žmonės.
Esą prorusiškus aktyvistus užpuolė „Pravyj sektor“ nariai – incidento vietoje neva rasta šio judėjimo lyderio Dmytro Jarošo vizitinė kortelė.
Tiesa, ukrainiečių vertinimu, ši ataka primena provokaciją tiesiai iš GRU (Rusijos vyriausiosios žvalgybos valdybos) vadovėlio.
Bet kokiu atveju akivaizdu, kad Maskva susitarimą Ženevoje interpretuoja kaip tik nori – suvaidindama kilnią derybininkę, Rusija laimėjo laiko ir gali toliau sėti chaosą Pietryčių Ukrainoje.
O laiko reikia ir patiems šio regiono gyventojams.
Pavyzdžiui, Donecke, kaip parodė viena apklausa, net ketvirtadaliui gyventojų kol kas neįdomu, kas vyksta jų mieste.
Be to, prispausti tapatybės krizės doneckiečiai nebežino, kas jie tokie.
Donecke karaliauja ramybė
Išskyrus nedidelę barikadą iš padangų ir vadinamosios Donecko liaudies respublikos vėliavą, jokių ženklų, kad prorusiški separatistai yra užėmę miesto administracijos pastatą, nematyti.
Tad jeigu viena vietos studentė Anastasija Marova būtų norėjusi patekti į vidų, jai tebūtų reikėję mandagiai praeiti pro grupelę nervingai prie įėjimo mindžikuojančių aktyvistų.
Bet A.Marovai tai, kad pastatas užimtas, net nebuvo įdomu. Ji tiesiog praėjo pro šalį ir gretimame sodelyje prisėdo ant suoliuko gliaudyti saulėgrąžų ir pasišnekučiuoti su savo drauge Alina.
Šalia merginų vaikštinėjo įsimylėjėlių porelės, smėlio dėžėje krykštavo vaikai.
Milicijos niekur nebuvo matyti, bet net žmonės, kurie buvo girdėję apie separatistų veiksmus ir jų reikalavimus, atrodė visiškai ramūs.
„Man nesvarbu, – trumpai pareiškė Anastasija, kai žurnalistai ją įspėjo apie ginkluotus vyrus. – Juk jie čia ne tam, kad mane nušautų.“
Iš tiesų – kaip miestas, kuriame beveik nefunkcionuoja milicija ir kurio vyriausybinius pastatus užėmę separatistai, Doneckas yra neįtikėtinai ramus. Net nepaisant to, kad visai netoli siena su Rusija, už kurios – dešimtys tūkstančių rusų karių.
Lauko kavinės sausakimšos, parkuose neprasilenkia dviratininkai. Galiausiai veikia ir miesto administracija – tereikia pasistengti nekreipti dėmesio į ginkluotus vyrus pastato koridoriuose.
V.Janukovyčius pabėgo ne ten?
Beveik visur Donecke miestiečiai abejingi faktui, kad šiuo metu sprendžiama šio metropolio ateitis. Kokia ji, nebeaišku nuo tos akimirkos, kai iš Rusijos pradėjo skrieti grasinimai karine jėga apginti Pietryčių Ukrainą – Novorusiją – ir čia gyvenančius rusakalbius.
Doneckiečių pasyvumas atsispindi daugelyje sociologinių apklausų.
Antai kovo pabaigoje nustatyta, kad 46 proc. miesto gyventojų yra linkę užimti neutralią poziciją diskusijose apie galimą Rusijos invaziją.
Penktadalis doneckiečių paremtų Kijevą ir priešintųsi agresijai, kiti 20 proc. rusų tankus pasveikintų su gėlėmis. Bet svarbiausia, kad beveik 25 proc. apklaustųjų apskritai nesidomi tuo, kas vyksta Donecke.
„Doneckas dėl to ir yra išskirtinis“, – teigė Kijeve veikiančio Pasaulio politikos instituto direktorė Aliona Getmančuk, primenanti, kad Doneckas sovietmečiu buvo paklusnaus proletariato tvirtovė.
„Šioje visuomenėje tiek pragmatiškumas, tiek tėviškos globos troškimas yra labai stiprus, – kalbėjo A.Getmančuk. – Žmonės čia labai tvarkingi, jie labai daug dirba. Tačiau jie taip pat tikisi, kad koks nors tvirtas lyderis viską už juos nuspręs – ką daryti ir ką galvoti.“
Iki vasario toks lyderis buvo prezidentas Viktoras Janukovyčius – doneckietis, kuris buvo itin dosnus gimtajam regionui. Bet dabar jis jau nuverstas ir iš Kijevo pabėgęs į Rusiją.
Netrukus galvas iškėlę prorusiški separatistai galbūt tikėjosi, kad Doneckas irgi sukils.
Bet vietiniai tokio žaidimo nežaidžia – galbūt nusivylę, kad V.Janukovyčius iš sostinės pabėgo ne į gimtinę, jie tyliai tikisi, jog įtampa nuslops ir žmonės pernelyg nenukentės.
Svarbiausia – pramisti
A.Getmančuk praėjusį trečiadienį buvo nuvykusi į Donecką. Į susitikimą su, jos teigimu, miesto nuomonės formuotojais – žinomais verslininkais, akademikais, jaunimo aktyvistais.
„Visi jie intelektualūs žmonės, bet vis klausė, kodėl neatvyksta kijeviečiai ir neapgina Donecko, – pasakojo specialistė. – Paaiškinome, kad niekas ir neatvažiuos, nes čia jūsų žemė. Jiems sunku suvokti, kad savo tapatybę jie turi formuoti patys. Kas jūs tokie? Kokios šalies norite?“
Tiesa, tokie klausimai Donecke beveik niekada neskambėjo. Nuo pat Sovietų Sąjungos griūties šis darbininkų regionas iki šiol blaškosi tarp dviejų pasaulių – nepriklausomos, nacionalinės Ukrainos ir Rusijos kultūrinės erdvės.
Apklausos rodo, kad Donecko gyventojai labai skirtingai vertina savo tapatybę.
36 procentai save laiko Ukrainos piliečiais, 20 procentų – rusakalbiais Ukrainos gyventojais, o dar 29 procentai mano esą Donbaso, niūraus pramoninio regiono, atstovais.
„Niekada iki šiol mes nesivertėme per galvą svarstydami, kas tokie esame, – pripažino Donecke gimusi, užaugusi ir dirbanti teisininkė Tatjana Deduk. – Gyvenimas yra sunkus, žmonės paprasčiausiai neturi laiko galvoti apie tokius dalykus. Jiems reikia išmaitinti savo šeimas.“
V.Žirinovskio užpulta nėščioji – ligoninėje
Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis – dar vieno skandalo epicentre.
Naujienų agentūros „Rosija segodnia“ korespondentės Stelos Dubovickajos paklaustas, ar reikia imtis atsakomųjų sankcijų prieš Ukrainą, apribojusią Rusijos piliečių vyrų įvažiavimą į šalį, jis ėmė ją užgaulioti.
„Kokios sankcijos? Reikia geruoju, švelnumu reikia! Kur ten tie priekvailiai, eikite čia!“ – ėmė šaukti V.Žirinovskis jį lydinčius partijos bičiulius.
„Ir tu eikš čia, žurnaliste! Dabar aš ištarsiu, o tu (V.Žirinovskio padėjėjas) pribėgi ir pradedi ją žiauriai žaginti. Kristus prisikėlė! Iš tikrųjų prisikėlė! Kristus prisikėlė! Iš tikrųjų prisikėlė! – šūkaliojo Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas. – Eik ir pabučiuok ją. Griebk ją!“
Į salę susirinkusių žurnalistų siaubui, vienas V.Žirinovskio padėjėjų iš tiesų fiziškai prilietė S.Dubovickają. Bet tuomet žurnalistės kolegos apsupo moterį, kuri yra šeštą mėnesį nėščia, neleisdami prie jos prieiti.
„Interfax“ korespondentė, mėgindama nuraminti deputatą, atkreipė V.Žirinovskio dėmesį į tai, kad jis, be kita ko, užgaulioja nėščią moterį: „Ką jūs čia darote? Toks elgesys begėdiškas.“
Tačiau tai nesustabdė žinomo Rusijos politiko ir jis puolė užtarėją: „Jūs būsite atleista iš darbo, viskas! Dar yra klausimų? Ko čia kišiesi, lesbiete? Dink iš čia.“
„Jums čia ne vieta, jei esate nėščia. Mums reikia sveikų žmonių. Nėščios moterys neturėtų eiti į darbą. Sėdėk namuose ir rūpinkis savo vaiku, supratai? Nykite iš čia, prakeiktos lesbietės!“ – kliedėjo V.Žirinovskis.
Dabar S.Dubovickaja atsidūrė ligoninėje. Naujienų agentūra „Rosija segodnia“ pareikalavo, kad Rusijos liberalų demokratų lyderis viešai atsiprašytų.
„Dėl pasišlykštėtino incidento Dūmoje nutarėme imtis teisinių veiksmų, kad V.Žirinovskis būtų nubaustas taip griežtai, kaip tik įmanoma“, – sakė naujienų agentūrai „Rosija segodnia“ ir televizijai „Russia Today“ vadovaujanti Margarita Simonian.
Įžeisti žurnalistai dėl V.Žirinovskio elgesio taip pat jau kreipėsi į Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininką Sergejų Naryškiną.
Tapti Rusijos piliečiais bus dar lengviau
Kremlius vakar paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pritarė įstatymo pakeitimams, kuriais supaprastinama Rusijos pilietybės suteikimo procedūra rusakalbiams buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse.
Šie įstatymo pakeitimai priimami Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį ir kilus įtampai rusakalbių gyvenamoje rytinėje Ukrainoje dalyje.
Įstatymo pataisos leidžia bet kokiam rusakalbiui, „kuris gyvena ar turi artimųjų, kurie gyvena ar anksčiau yra gyvenę Rusijos Federacijos, įskaitant Rusijos imperiją ir SSRS, teritorijoje“, pretenduoti į Rusijos pilietybę.
Be to, pilietybę bus lengviau gauti ir rusakalbiams užsienio šalių piliečiams, ir vadinamiesiems nepiliečiams, kurių daug Estijoje ir Latvijoje.
Jiems tereiks atvykti į pokalbį su specialia komisija, kuri juos pripažins – arba ne – rusakalbiais. Esminė sąlyga – rusų kalbos vartojimas tiek šeimoje, tiek viešojoje erdvėje.
Kalba siekiant pilietybės lieka bene vienintelis veiksnys. Pavyzdžiui, pretendentams į pilietybę nebereikės 5 metus nepertraukiamai gyventi Rusijos teritorijoje, gauti leidimo gyventi, įrodyti teisėto pajamų šaltinio.
Manoma, kad V.Putinas taip siunčia žinutę rusakalbiams Pietryčių Ukrainoje, kurie dar neturi Rusijos pilietybės. Tomis pačiomis pataisomis V.Putinas įpareigojo imigrantus, kurie atvyksta dirbti į Rusiją, įrodyti savo žinias apie Rusijos istoriją bei pagrindinius įstatymus ir mokėti rusų kalbą. Tik tada atvykėliams leidžiama ilgiau pasilikti Rusijoje ir ilgainiui pretenduoti į šalies pilietybę.