Iš pirmo žvilgsnio Lenkijoje laukiama šventės. Net 98 procentai lenkų socialinių apklausų bendrovės CBOS tyrėjams pareiškė, kad šį sekmadienį Vatikane vyksianti popiežius Jono Paulius II kanonizacija bus svarbus įvykis jų tautai.
Kad tai svarbus įvykis visam pasauliui, mano 76 procentai lenkų, tautietį popiežių sutrumpintai vadindami JP2.
Tačiau tik 48 procentai lenkų prisipažįsta gyvenime besivadovaujantys minėto popiežiaus mokymais, o kanonizacijos išvakarėse popiežiaus nuopelnais abejota tiek Seime, tiek žiniasklaidoje, rašo „Lietuvos rytas“.
Kas įvyko Lenkijos visuomenėje per devynerius metus po Jono Pauliaus II mirties, kad sumažėjo jo mokymo sekėjų ir išnyko nerašytas draudimas nekritikuoti tautiečio popiežiaus?
Kaltas ir Pranciškus?
Žurnalo „Polityka“ teigimu, Jono Pauliaus II autoritetui didžiausią smūgį sudavė naujasis popiežius Pranciškus, nusprendęs kovoti su kunigų pedofilija, išpuikimu, prabangos pamėgimu bei netolerancija ateistams, lytinėms mažumoms.
„Gazeta Wyborcza“ korespondentas iš Romos parašė, kad religinių suvenyrų parduotuvėse dominuoja ne kanonizuojamų Jono Pauliaus II ir Jono XXIII, bet popiežiaus Pranciškaus simbolika.
Prekiautojai suvenyrais žurnalistui pareiškė, kad Pranciškus simbolizuoja Bažnyčios naujoviškumą, o lenkų popiežius atrodo labiau senamadiškas, rašo „Lietuvos rytas“.
Suabejojo autoritetu
Žurnalo „Wprost“ teigimu, JP2 autoritetu Varšuvoje imta abejoti po pradėjusių aiškėti ilgai slėptų Lenkijos kunigų pedofilijos skandalų ir įnirtingo hierarchų priešinimosi Pranciškaus siūlomoms naujovėms.
Primenama, jog Jonas Paulius II slėpė Vatikane nuo kitų kraštų teisingumo pasprukusius kunigus, o į svarbiausias pareigas skyrė konservatyvių pažiūrų kardinolus.
Jonas Paulius II palaimino ir suteikė paramą ypač konservatyvių pažiūrų kunigui Tadeuszui Rydzykui, kuris įkūrė didžiausią katalikiškos žiniasklaidos koncerną Lenkijoje.
Tokiu būdu radijo „Radio Maryja“, televizijos „Trwam“ bei dienraščio „Nasz Dziennik“ vadovas savo įtaka ėmė konkuruoti su arkivyskupais, nors ir garsėjo antisemitiniais pareiškimais, atviru kišimusi į politiką ir net į Seimo veiklą.
Įtikėjo savo išskirtinumu
Kaip teigia Lenkijos mokslų akademijos profesorius antropologas Wojciechas Burszta, Karolio Wojtylos išrinkimas popiežiumi tam tikra prasme padarė neigiamą įtaką vietos Bažnyčiai.
Mat Lenkijos kunigus užvaldė įsitikinimas, kad jų Bažnyčią Dievas įvertino kaip išskirtinę, per lenką turinčią vadovauti visam pasauliui.
Toks įsitikinimas ypač sustiprėjo po to, kai Jonas Paulius II liko gyvas po pasikėsinimo į jo gyvybę, o socialistinę Lenkiją pirmą kartą aplankiusį popiežių viešose maldose pasitiko 13 mln. žmonių.
Jonui Pauliui II pasisakant Lenkijos Seime, jam audringai plojo net valdžioje esantys kairieji, tad viešoje erdvėje popiežiaus ilgai nedrįso kritikuoti ne tik liberalūs kunigai, bet ir politikai bei žiniasklaida.
O Vakaruose Jono Pauliaus II pareiškimai vertinti nevienareikšmiškai.
Kritikams labiausiai užkliuvo tai, kad Jonas Paulius II ignoravo kunigų pedofilijos problemą ir pasisakė prieš prezervatyvų naudojimą, dėl ko Afrikoje daugybė žmonių susirgo ir mirė nuo AIDS.
JP2 pradėta priekaištauti ir dėl moterų vaidmens ignoravimo Bažnyčioje, dėl dirbtinio apvaisinimo, lytinio švietimo neigimo ir lytinio susilaikymo propagavimo.
Pedofilijos rykštė
„New York Times“ apžvalgininkė, Pulitzerio premijos laureatė Maureen Dowd kanonizacijos išvakarėse rašė, kad dėl pedofilijos skandalų Bažnyčioje slėpimo ir abejingumo aukoms Jonas Paulius II iš viso nenusipelnė šventojo vardo.
Žurnalistė labiausiai kritikuoja lenkų popiežių dėl to, kad jis nenušalino iš pareigų ir net Vatikane priglaudė iš JAV pasprukusį Bostono kardinolą Bernardą Francisą Law. Pastarasis toleravo ir slėpė pavaldinių pedofilines orgijas, o kilus skandalui JAV Bažnyčia privalėjo sumokėti milijardines kompensacijas ir prarado autoritetą.
Antra didžiausia JP2 nuodėme žurnalistė vadina Meksikos kunigo pedofilo, finansinio aferisto ir narkomano Marcialo Macielo Degolado aukštinimą.
Minėtas kunigas įkūrė Kristaus legiono ordiną ir sugebėjo jo veiklai surasti daugybę turtingų rėmėjų ir kartu plėsti katalikybę Lotynų Amerikos šalyse.
Jonas Paulius II nekreipė dėmesio į skundus, kad ordino įkūrėjas lytiškai išnaudoja vaikus, ir viešai M.M.Degolado vadino „jaunimo kelrodžiu, pavyzdžiu“. Po Jono Pauliaus II mirties Vatikanas nušalino M.M.Degolado nuo visų pareigų ir atsiprašė šio kunigo pedofilo aukų už patirtas skriaudas.
Aistros dėl padėkos
Seimas ketvirtadienį priėmė pareiškimą, raginantį visus lenkus „džiugiai ir solidariai atšvęsti“ Jono Pauliaus II kanonizaciją. Šį pareiškimą boikotavo „Tavo judėjimo“ bei Kairiųjų demokratų partijos.
Jos pareiškė, kad pasaulietinės valstybės valdžia negali agituoti už religinę šventę.
Kritikai priminė, kad šalies ateistams ir kitų religijų atstovams Katalikų bažnyčios renginys nėra šventė ir raginimas ją minėti yra žeidžiantis.
„Gazeta Wyborcza“ pritarė kritikai, teigdama, kad Seimas galėjo prašyti pagerbti žymų tautietį, bet ne agituoti už religinę šventę.
Aistras visuomenėje padidino pranešimas iš Krokuvos, kad nežinomi vandalai ant akmeninio paminklo, įamžinusio Jono Pauliaus II viešnages Lenkijoje, nupaišė Dovydo žvaigždę.
Dauguma apžvalgininkų į kanonizacijos apžvalgą įterpė ir ketvirtadienį priimtą Seimo sprendimą atmesti įstatymo projektą dėl privalomo lytinio švietimo, primindami, jog lenkų popiežius taip pat tam priešinosi ir propagavo religijos bei susilaikymo dėstymą.
Be to, kanonizaciją aptemdė ir Zabžo teismo galutinis nuosprendis pasiųsti vienuolę Bernadetą vos dvejiems metams į kalėjimą už vaikų mušimą ir pedofilijos kurstymą.
Zabžo vaikų namams vadovavusi vienuolė su pavaldinėmis už mažiausius prasikaltimus vaikus mušdavo, o nepaklusnius uždarydavo nakčiai kambaryje su vyresniais pedofilais.
Tokie nusikaltimai vyko ne mažiau kaip 30 metų, ir niekas neturi garantijų, kad nieko panašaus nevyksta kituose Bažnyčiai priklausančiuose keliasdešimtyje vaikų namų.
Mat, pagal sutartį su Vatikanu, valstybė negali kontroliuoti bažnytinių švietimo įstaigų.
