Buvęs Seimo narys, europarlamentaras ir Varšuvos meras Pawelas Piskorskis pareiškė, kad D.Tuskui lėšų įkurti partiją slapta skyrė Vokietijos politikai bei Lenkijos verslininkai, vėliau turėję problemų su teisėsauga, rašo „Lietuvos rytas".
Tokius teiginius P.Piskorskis išdėstė ką tik pasirodžiusioje savo prisiminimų knygoje „Tarp mūsų, liberalų“.
P.Piskorskis priminė, kad PPP susiformavo iš ankstesnio Liberalų demokratų kongreso (LDK), o pastarajam įkurti ir plėsti pinigų esą slapta skyrė Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga (KDS), kuriai tuo metu vadovavo kancleris Helmutas Kohlis.
Anot P.Piskorskio, tuomet ėjusio LDK generalinio sekretoriaus pareigas, KDS buvo suinteresuota liberalios partijos augimu Lenkijoje ir partnerystei pasirinko būtent LDK.
Už vokiečių slapta perduotus pinigus LDK esą ir išpopuliarino partiją.
PPP atstovai tokius kaltinimus neigia kaip prasimanymą, tačiau opozicinės partijos „Solidari Lenkija“ ir „Tavo judėjimas“ jau pareikalavo įsteigti specialią Seimo komisiją jiems ištirti.
„Solidarios Lenkijos“ lyderis, buvęs teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro pareiškė, kad komisija privalo ištirti, ar dėl gautų pinigų iš Vokietijos D.Tuskas dabar nėra šantažuojamas Berlyno politikų.
Pavyzdžiui, ar jiems nedaroma nuolaidų, žalingų Lenkijai.
Savo ruožtu „Tavo judėjimo“ vadovas Januszas Palikotas pareiškė, kad partijos kūrimas už svetimos valstybės pinigus liudija ne vakarietiškus, bet baltarusiškus standartus, todėl Seimo komisija privalo viską išsiaiškinti.
H.Kohlis turėjo atsistatydinti
P.Piskorskis dar priminė, kad H.Kohlis vėliau turėjo atsistatydinti kilus neaiškumams dėl KDS finansų, tačiau taip ir nepaviešino, kur pradingo dalis partijos lėšų.
Esą KDS pasiuntiniai šimtatūkstantines pinigų sumas į Lenkiją atveždavo grynaisiais. Todėl LDK sugebėjo žaibišku tempu steigti filialus visoje šalyje ir įsirengti centrinį biurą moderniausiame Varšuvos viešbutyje „Marriot“.
Visus finansinius klausimus D.Tuskas neva derino tik su keliais artimais bičiuliais iš Gdansko – kartu su juo LDK įkūrusiais Januszu Krzysztofu Bieleckiu ir Januszu Lewandowskiu.
LDK patekus į vyriausybę, J.K.Bieleckis tapo premjeru, vėliau – vieno valstybinių bankų direktoriumi. O J.Lewandowskis vyriausybėje iš pradžių ėjo privatizavimo reikalų ministro pareigas, o tada tapo ES komisaru. Abu šie politikai iki pat šių dienų yra laikomi neoficialiais D.Tusko patarėjais ir artimais bičiuliais.
Anot P.Piskorskio, LDK slapta solidžiai finansavo ir verslininkai – kartu jie esą prašydavo sau palankių privatizavimo sprendimų ar kitokių paslaugų. Vienas didžiausių rėmėjų buvo verslininkas, buvęs sovietų žvalgas Wiktoras Kubiakas, vėliau dėl finansinių machinacijų turėjęs sprukti į užsienį.
W.Kubiakas 1991 metais ėjo privatizavimo reikalų ministro J.Lewandowskio įgaliotinio pareigas.
KDS neigia kaltinimus
Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ kalbinti KDS politikai Berlyne pripažino, kad jų partija prieš du dešimtmečius rėmė liberalias partijas Lenkijoje.
Lenkijos liberalų lyderiai buvo kviečiami į konferencijas ir kursus, į kaimyninę šalį vyko ir KDS atstovai. Bet pinigų maišų slapta esą nevežė nei tie, nei anie.
Lenkijos valstybinėje rinkimų komisijoje nėra finansinių partijų ataskaitų, nes partijos iš biudžeto pinigų tuo metu negaudavo ir neprivalėjo įrodyti, kad lėšos buvo leidžiamos skaidriai. Vis dėlto įstatymai draudė priimti lėšas iš rėmėjų užsienyje.
Iš pradžių sukčiavo visi
Apžvalgininkai primena, kad beveik visos besikuriančios partijos, negaudamos lėšų iš biudžeto, prieš 20–25 metus vis įsipainiodavo į neaiškius santykius su privačiais rėmėjais.
Pavyzdžiui, kairieji 1990 metais buvo sudarę slaptą sutartį su Maskvos komunistais, kurie paskolino jiems 1,2 mln. JAV dolerių partinei veiklai vykdyti.
Dabartinės Teisės ir teisingumo partijos, vadovaujamos ekspremjero Jaroslawo Kaczynskio, pirmtakas „Centro susitarimas“ lėšų savo veiklai gavo 1991-aisiais – gudriai pusvelčiui privatizavęs vieną dienraštį su spaustuve ir biurų patalpomis.
Apie PPP ryšius su įtartinais verslininkais iki šiol buvo vien kalbama, o P.Piskorskis įtarimus paviešino. Politikas teigia savo teiginių neprasimanantis – jei reikės, teismui jis esą pateiks įrodymus, nors knygoje jų kažkodėl nepaviešino.
Nors kaltinimai D.Tuskui nekonkretūs, vis dėlto jie gali pakenkti tiek premjerui, tiek PPP. Mat dėl istorinių priežasčių lenkai itin nepatikliai žvelgia į Berlyno veiksmus. Kaltinimai ėmus pinigus iš Vokietijos gali padaryti žalos partijos ir D.Tusko patriotiniam įvaizdžiui.
Ką tai reiškia, D.Tuskas jau yra patyręs 2005 metais, kai gandai apie tai, kad jo dėdė tarnavo nacistinėje kariuomenėje, sutrukdė jam laimėti prezidento rinkimus.
Kaltintojas nešvarus ir pats?
Spėjama, jog P.Piskorskis taip siekia atkeršyti D.Tuskui už tai, kad pastarasis jį prieš dešimtmetį pašalino iš PPP. P.Piskorskis teigia, kad D.Tuskas tokiu būdu atsikratė konkurento į partijos lyderius
Tačiau iš tiesų Lenkijos teisėsaugai buvo kilę rimtų abejonių dėl P.Piskorskio pajamų kilmės. Tuometis europarlamentaras buvo įsigijęs 320 hektarų žemės, bet negalėjo paaiškinti, iš kur tokiam pirkiniui gavo pinigų.
Pats P.Piskorskis teigė, kad pralobo laimėjęs kazino ir iš prekybos antikvariniais paveikslais. Nors teisme politikas sugebėjo išsiginti, tokie jo pasiaiškinimai apžvalgininkų neįtikino.
Šiuo metu P.Piskorskis partijos „Tavo judėjimas“ sąraše siekia grįžti dirbti į Europos Parlamentą.