52 metų Johannas Westhauseris patyrė galvos traumą per akmenų griūtį birželio 8-ąją ir nebegalėjo savo jėgomis iškopti į paviršių, nes kelias atgal vedė per stačius šulinius ir ankštas landas.
Vienas iš jo bendražygių per 10 valandų sugrįžo į paviršių ir iškvietė pagalbą, o kiti ekspedicijos nariai liko po žeme.
Gelbėjimo operacija užsitęsė taip ilgai todėl, nes sužeistasis nebegalėjo pastovėti, o grįžtant atgal reikėjo įveikti sunkiai praeinamus horizontalius ir vertikalius tunelius.
„Jis paliko urvą 11 val. 44 min. vietos (12 val. 44 min. Lietuvos) laiku“, – sakė gelbėjimo tarnybos atstovas, pridūręs, kad sužeistuoju dabar rūpinasi medikai.
Apie 70 gelbėtojų buvo nusileidę į urvą, mėgindami ištraukti nukentėjusįjį, o kitos komandos, įskaitant gydytojus, laukė paviršiuje, pranešė gelbėjimo tarnyba.
Toje operacijoje, vykusioje aukštai kalnuose netoli sienos su Austrija, dalyvavo speleologai profesionalai, medikai ir sraigtasparnių įgulos iš Vokietijos, Austrijos, Italijos, Šveicarijos ir Kroatijos.
Ryzendingo urvas, esantis į šiaurę nuo Berchtesgadeno miesto, buvo atrastas tik praeito amžiaus 10-o dešimtmečio viduryje, o jo tyrimai ir kartografavimas pradėti tik 2002 metais.
Bavarijoje netoli sienos su Austrija esanti urvų sistema nusileidžia į 1 148 metrų gylį, o jos tunelių, šulinių ir kamerų bendras ilgis didesnis nei 19,2 kilometro.
Iš vietos, kur įvyko nelaimė, į paviršių paprastai tenka kopti apie 12 valandų.
