„Šiuo etapu nepritariau paleidimui prieš laiką“, –
spaudos konferencijoje paskelbė Pietų Afrikos Respublikos (PAR)
teisingumo ministras Michaelas Masutha.
E.de Kockui, kuris buvo pramintas „Didžiausiu blogiu“, buvo
skirtos dvi kalėjimo iki gyvos galvos bausmės ir dar 212 metų
kalėjimo už žmogžudystes ir kitus nusikaltimus, įvykdytus tuo
metu, kai jis vadovavo policijos mirties būriui, medžiojusiam kovos
su apartheidu aktyvistus.
M.Masutha sakė, jog viena svarbi priežastis, dėl kurios E.de
Kockas nebuvo paleistas prieš laiką, buvo ta, kad nebuvo pasitarta
su aukų šeimomis.
„Laikausi nuomonės, jog teisinga ir aukų bei platesnės
bendruomenės interesus atitinka tai, kad aukų šeimoms būtų
suteikta are galimybė dalyvauti paleidimo prieš laiką svarstymo
procese“, – sakė jis.
Tačiau M.Masutha nurodė, kad E.de Kockas kalėjime „tikrai
padarė pažangą“ ir kad jis po metų gali vėl pateikti prašymą
paleisti jį pirma laiko.
E.de Kockas yra vienas iš nedaugelio teistų apartheido laikų
pareigūnų, kurie nesulaukė amnestijos iš Tiesos ir susitaikymo
komisijos (TRC), įsteigtos 1995 metais svarstyti amnestijos tiems,
kurie atvirai prisipažino dėl savo nusikaltimų apartheido metais.
Liudydamas komisijoje E.de Kockas atsigręžė į savo buvusius
vadus ir prie šios temos grįžo paraiškoje dėl amnestijos.
„Aš esu vienintelis Pietų Afrikos policijos tarnybos narys,
atliekantis bausmę už nusikaltimus, kuriuos įvykdžiau kaip
Nacionalinės partijos bandymo palaikyti apartheidą ir kovoti su
išsivadavimo judėjimais, dalį“,– nurodė E.de Kockas
rašytiniuose parodymuose, pridėtuose prie paraiškos dėl paleidimo
prieš laiką.
„Nė vienas iš ankstesnių generolų ar ministrų, kurie dirbo
(ministrų) kabinete iki 1990 metų, išvis nebuvo persekiojamas, –
sakė jis. – Niekada nebūčiau įvykdęs šių nusikaltimų, jei ne
to meto politinis kontekstas ir postas, į kurį buvau paskirtas, ir,
ypač, įsakymai, kuriuos gavau iš savo viršininkų“.
E.de Kockas, stambus vyras kumpa nosimi ir atsikišusiu smakru,
nuo 1985 iki 1993 metų vadovavo Vlakplaso „kovos su terorizmu“
junginiui, kuris buvo įsikūręs ūkyje Pretorijos pakraštyje.
1996 metais liudydamas TRC, šis daug apdovanojimų gavęs buvęs
pulkininkas papasakojo apie to junginio, kaltinamo mažiausiai 70
žmonių nužudymu, „virtuvę“.
Jis ramiai kalbėjo apie virtinę žiaurių nusikaltimų, nuo
sprogdinimo Afrikos nacionalinio kongreso būstinėje Londone iki
reidų, kai buvo giriamas dėl moterų ir vaikų žudymo.