Jau dabar aviacijos bendrovių vadovai laužo galvas, kaip pakeisti maršrutus, kurie prieš tai driekėsi virš Ukrainos.
Dar didesnį pavojų kelia tarp Vakarų šalių ir Rusijos kilusi įtampa ir kalbos apie pasaulinį karą.
„Draudimai skraidyti galioja virš Krymo. Virš likusios Ukrainos taisyklė buvo paprasta – skristi didesniame negu 10 kilometrų aukštyje. Erdvė virš 32 tūkst. pėdų (9753 metrų) buvo atvira tarptautiniams skrydžiams“, - pastebi CNN kalbintas karinės aviacijos ekspertas Jamesas Marksas.
Būtent iki tol laikytame saugiu 10 kilometrų aukštyje ir skrido „Malaysia Airlines“ lėktuvas, kai jį pamušė iš teroristų kontroliuojamos teritorijos paleista raketa „žemė-oras“.
Bendrovė „Malaysia Airlines“ jau siūlo savo klientams galimybę atšaukti bilietų rezervacijas arba juos pasikeisti. Pasiūlymas galioja visiems maršrutams.
Be to, rodant „pagarbą“ sudužusio keleivio įgulai ir keleiviams, nebus naudojamas skrydžio numeris MH17. Kasdieniniai skrydžiai iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą nuo šiol bus vykdomi numeriu MH19.
Nors nėra duomenų, kad katastrofos įvyko dėl Malaizijos žinybų ar oro bendrovės klaidų, jos yra didelis smūgis kompanijai.
„Net jei tai yra visiškas atsitiktinumas, nė vienas oro vežėjas per kelis mėnesius nėra praradęs dviejų didelių orlaivių“ - BBC cituoja banko „DVB Bank“ analitiką Bertrandą Grabowski. „Kyla klausimas, ar tai įmanoma atlaikyti“, - tai pačiai stočiai sakė kitas ekspertas Mohshinas Azizas.
„Malaysia Airlines“ yra Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) narė. Bendrovė kasmet skraidina 14 mln. keleivių.
Pakursto sąmokslo teorijas
Vis dėlto galbūt nelaimės Ukrainoje buvo galima išvengti? Į Kvala Lumpūro oro uostą susirinkę žuvusiųjų artimieji klausia: „Kodėl „Malaysia Airlines“ pilotai elgėsi taip neapdairiai ir skrido virš itin pavojingo regiono?“. Pilotų elgesys jiems primena mįslingą reiso MH370 pabaigą – šis lėktuvas su 239 asmenimis dingo virš Indijos vandenyno kovo 8 dieną.
Nuo to laiko nebuvo jokių gijų, kurios padėtų rasti atsakymą apie nelaimę. Mįslių užminė tik keistas pilotų elgesys, kurio paaiškinti negali nei aviacijos ekspertai, nei pati bendrovė „Malaysia Airlines“.
Net atsidaro žmonių, kurie ėmė kelti versiją, kad per skrydį MH370 „Boeing“ per klaidą tapo kariškių taikiniu. Antai savo knygoje Nigelas Cawthorne'as teigia, kad į lėktuvą galėjo pataikyti per JAV ir Tailando karių pratybas paleista raketa.
Sąmokslo teorijų kūrėjai teigia, kad psichopatų yra visur – taigi ir oro erdvėje. Kodėl gi tokiais nebūtų galima įvardyti virš Indijos vandenyno dingusio lėktuvo kapitono, trijų vaikų tėvo ir jau seneliu tapusio 53 metų Zaharie Ahmado Shaho bei antrojo piloto 27-erių Fariqo Abdulo Hamido?
Bet ar jie pateikė pasiūlymą tą dieną skristi kartu? Ne.
Ar aprūpindamas lėktuvą degalais Z.A.Shahas paėmė jų daugiau, negu būtų reikėję skrydžiui iki Pekino? Ne.
Ir teorija apie pavienius nusikaltėlius sunkiai įsivaizduojama. Pagal ją vienas pilotas nužudo kitą, pavyzdžiui, į kabiną atsineštu kirviu, kad paskui ramiai, netrukdomas įgyvendintų savo beprotišką savižudybės planą.
Dėmesys – jaunam mechanikui
Oro skrydžių istorijoje buvo mažiausiai du precedento neturintys atvejai, kai esą sąmoningai iš gyvenimo nusprendę pasitraukti pilotai kartu pražudė ir keleivius.
Bet abu šie atvejai iki šiol laikomi ginčytinais. Lėktuvai netrukus po pakilimo smigo tiesiai į žemę ar vandenį. Jie neskrido kaip „Boeing 770-200“ dar mažiausiai septynias valandas į niekur.
Aišku, skrydžio „MH 370“ atveju vis dar lieka kitų įtariamųjų. 153 iš jų – kinai. Bet Kinijos slaptosios tarnybos patikrino kiekvieną jų, bet nieko nerado.
„Boeing 777-200“ keleiviams tai buvo normalus skrydis. Lėktuvu žmonės skrido į tarnybines keliones, atostogauti. Regis, ne teroristai. Menininkai, technikos specialistai ir penki vaikai, bet, atrodo, tikrai ne sąmokslininkai.
O gal vis dėlto? Tuomet dar reikėtų paminėti lėktuvo mechaniko specialybę turintį 29-erių Mohammadą Khairulą Amri Selamatą. Jis daug kartų per mėnesį skraidydavo į Pekiną, kur prižiūrėdavo privačius turtuolių reaktyvinius lėktuvus.
Jis, kaip įprastai, skrido verslo klase, netoli pilotų.
Žinoma, M.K.A.Selamatas žinojo, kaip sugadinti lėktuvą, dėl to ir atsidūrė tyrėjų akiratyje.
„To, ką kiti žmonės kalba apie mano sūnų, negaliu pakeisti. Bet esu visiškai įsitikinęs: jis nekaltas“, – prieštarauja jo tėvas 60-metis Omaras Selamatas.
Neturtingas valstietis iš Malaizijos šiaurės rytų kadaise buvo paėmęs paskolą, kad jo sūnus galėtų gauti išsilavinimą.
Dabar tėvas bando bent jau išgelbėti atžalos garbę. Anot jo, sūnus politika nesidomėjo. Šeimos tradicija – niekas neina į rinkimus.
Reikia patikimesnės įrangos
Tyrėjai kol kas sutelkę dėmesį į lemiamas 20 minučių, kurios turėjusios prasidėti gana tiksliai – 01 val. 21 min. vietos laiku. Tuo metu lėktuve nutilo prietaisas, kuriuo lėktuvas skrydžių kontrolės centrui perduoda savo „tapatybę“.
Tylėjo ir dar viena sistema – komunikacijų nukreipimo ir pranešimo sistema (ACARS), siunčianti svarbius techninius duomenis iš lėktuvo į oro linijų kontrolės centrą.
Kodėl abu prietaisai neveikė? Gal juos sunaikino ugnis ar trumpasis jungimas? O gal nusikaltėlio ranka?
Šiuo atveju negelbėja ir statistika. Jei lėktuve įsiplieskia gaisras ir jo nepavyksta užgesinti, orlaivis dažniausiai greitai sudūžta, o ne ilgai klaidžioja virš Indijos vandenyno. Mįslingajam „MH 370“ skrydžiui ištirti būtina nauja informacija iš „Boeing 777-200“ vidaus, tačiau jos nėra.
Anot vieno profesionalaus piloto, „Boeing 777-200“ dingimo tyrimas panašus į dėlionę, kai turint tik tris mažus gabalėlius – pavyzdžiui, žalią, mėlyną ir geltoną – stengiamasi nuspėti, koks bus paveikslėlis juos sujungus.
