Nors rusų žiniasklaida masinį Lenino paminklų vertimą, arba „Leninopadą“ (lietuviškai tai skambėtų kaip Leninokrytis), priskiria prie Ukrainos nacionalistų akcijų, sekmadienio įvykis Charkove rodo, kad su rusiškos imperijos simboliais pasiryžę kovoti ir paprasti ukrainiečiai, kurie prieš penketą metų dar tikino, kad Leninas miesto centre jiems visiškai netrukdo. Kai kurie šių paminklus verčiančių ukrainiečių yra rusakalbiai.
Šalina pleištą
Vilniaus Lukiškių aikštėje 1991 metų rugpjūčio 23 dieną be Lenino likęs tuščias postamentas tapo Lietuvos išsivadavimo simboliu. Ukrainoje tokių pat simbolių su likusiais Iljičiaus batais per pastarąjį pusmetį smarkiai pagausėjo. Šiuo metu Lenino itin intensyviai atsikrato Rytų Ukraina – regionas, kurį plėšriai drasko Rusijos nagai, pažymi JAV dienraščio „The Washington Post“ apžvalgininkas Rickas Noackas.
„Daugybei ukrainiečių Leninas reiškia ne tik gausybę tėvynainių pražudžiusį komunistų režimą. Platesne prasme Leninas simbolizuoja radikalų šalies atsiskyrimą nuo Europos ir Vakarų civilizacijos“, – pažymėjo Kalifornijos Berklio universiteto Rusijos studijų profesorius Stevenas Fishas, kai pernai gruodį
Kijeve žmonės nuvertė ir suskaldė Sovietų Sąjungos įkūrėjo statulą.
Paminklo gynėjai išgaravo
Kitas dienraščio kalbintas Rusijos studijų profesorius Saša Senderovičius iš Kolorado Boulderio universiteto teigia, kad Lenino asmuo čia niekuo dėtas. Anot jo, šioje situacijoje daug svarbesnis Vladimiras Putinas.
„Kai V.Putinas pradėjo kėsintis į Ukrainos teritorinį vientisumą, statula tapo simboliu nenutrūkstamų Rusijos pastangų plėsti imperinį dominavimą Ukrainos atžvilgiu. Lenino paminklai nėra vien istorinis Sovietų Sąjungos palikimas“, – teigia mokslininkas.
Rusų propagandos tvindomas Charkovas išlieka atsisukęs į Kijevą ir Europą, nors laikomas pažeidžiamu – būtent šis miestas greičiausiai taptų kitu Rusijos karinių pajėgų taikiniu. „The Washington Post“ primena, kad pastangų nuversti Leniną būta ir anksčiau, tačiau tada protestuotojams nepavyko, nes sovietinį stabą apgynė prorusiški aktyvistai.
Sekmadienį ukrainiečiai Charkove veikė ryžtingai ir organizuotai. Jauni vyrai pirmiausia nurėžė statulos kojas. Tada žmonės ir technika ėmė traukti ją žemyn už virvių. Leninas atitrūko nuo postamento ir nuvirto. Kilo nedidelė euforija – protestuotojai suskaldė paminklą ir išsidalijo po gabaliuką lyg laisvės simbolį atminimui.
Matuoja visuomenės nuotaikas
Kylant įtampai dėl Rusijos veiksmų tokių atsisveikinimo su Leninu akcijų Ukrainoje jau įvyko šimtai. Užsienio apžvalgininkams statulų vertimas tapo Ukrainos visuomenės nuotaikų atspindžiu, savotišku socialinių reiškinių vertinimo matu.
Itin didelė „Leninopado“ banga kilo tada, kai iš Ukrainos valdžios pasitraukęs Viktoras Janukovyčius spruko iš šalies.
Vasario 20 dieną Kijeve įvyko žiauriausias smurto protrūkis per 70 metų, kai snaiperiai ėmė šaudyti į protestuotojus. Vasario 22 dieną V.Janukovyčius dingo, įaudrinti Maidano gynėjai įsiveržė į prezidento rezidenciją, opozicijos veikėja Julija Tymošenko atgavo laisvę. Duomenys rodo, kad tada per vieną dieną kovotojai už Ukrainos nepriklausomybę nuvertė daugiau negu 90 Lenino paminklų. Sovietiniai stabai griuvo visoje šalyje, o aktyvistai sėkmingų operacijų nuotraukas kėlė į internetą. Reiškinio mastas stulbino ne tik Ukrainoje dirbančius užsienio diplomatus: nuverstų sovietinių paminklų skaičiai lyg termometro laipsniai rodė, kiek įkaitinta ir įaudrinta visuomenė.
Vakarinė dalis atsikratė anksčiau
Iš pradžių didžiausias pavojus Leninams kilo Kijevo apylinkėse, kur provakarietiškai nusiteikusių žmonių yra dauguma. Per kelias dienas nuo vasario 22-osios statulų „Leninopadas“ išplito lyg virusas. Miestų gyventojai griovė paminklus taip norėdami parodyti, kad pritaria Kijevui ir permainoms šalyje. Tai tapo kone garbės reikalu, tiesa, ne visur. Vietovėse, kur gyvena daug prorusiškai nusiteikusių žmonių, paminklai liko nepaliesti ir net buvo pagerbiami gėlėmis.
O kai kur Lenino atsikratyta be triukšmo, slapta. Pavyzdžiui, Kryme buvo išdaužyti dalies statulų veidai. Šiuos „sužalotuosius“ rusų okupuotame pusiasalyje dabar suskaičiuoti sunku.
Apžvalgininkai pastebi įdomią tendenciją. Kaip ir galima nuspėti, mažiausiai su Lenino paminklais susijusių incidentų užfiksuota Ukrainos rytuose, kur daug rusakalbių. Tačiau Leninai sėkmingai išsilaikė ant postamentų ir šalies vakaruose. „Šie duomenys stebina, nes būtent vakariniai regionai yra labiausiai nusisukę nuo Rusijos“, – pažymi R.Noackas. Tačiau čia gali slypėti paprasta priežastis: Ukrainos vakarų, pavyzdžiui, Lvovo ar Lucko, gyventojai Lenino paminklų atsikratė anksčiau. Jie 2009 metų birželį džiugiai pakluso tuomečio prezidento Viktoro Juščenkos raginimui šalyje išnaikinti komunizmo simbolius.
Vadinasi, šalinti sovietinius paminklus pradėta daug seniau. Tiesiog ne visi regionai aktyviai naikino sovietinės praeities liekanas – statulų karas tarp proukrainietiškai ir prorusiškai nusiteikusių gyventojų vyko, tik jis nebuvo labai aktyvus. Rusijos naujienų agentūra „RIA novosti“ 2013 metų rugpjūtį pateikė duomenis, kad nuo 2009-ųjų buvo nuversta arba apgadinta mažiausiai 12 Lenino statulų – V.Juščenkos raginimas veikė kur kas mažiau negu snaiperių šūviai Maidane ar Rusijos invazija į Rytų Ukrainą.
Lenino paminklo likimą Charkove tarsi išpranašavo reklaminis 2012 metų Europos futbolo čempionato klipas. Anot leidinio „The Atlantic“ šaltinių, siužeto kūrėjai vaizdo redagavimo programa iš centrinės miesto aikštės ištrynė Lenino statulą. Sekmadienį ši vizija virto kūnu – paminklas buvo nuverstas.
Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas savo reakciją paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“: „Leninas? Leiskite jam nuvirsti, kol jo svoris niekam nekelia kančių, kol šis komunistų stabas nereikalauja daugiau aukų.“