Rusai įbaugino net švedų kairiuosius, ginkluojasi ir suomiai

Dar balandį Švediją valdę dešinieji žadėjo: jeigu mus perrinksite, sustiprinsime šalies gynybą. Ir nors švedai pasirinko tokiam planui nepritarusias kairiąsias partijas, pastarosios keičia nuomonę, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis „The Local“ informacija.

Švedų naikintuvai „Gripen“ treniruojasi ir virš Baltijos šalių, tačiau reaguoti į rusų bombonešių skrydžius nespėja.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Švedų naikintuvai „Gripen“ treniruojasi ir virš Baltijos šalių, tačiau reaguoti į rusų bombonešių skrydžius nespėja.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Oct 1, 2014, 7:41 AM, atnaujinta Jan 29, 2018, 1:49 AM

Sunku patikėti, kad Švedijos socialdemokratai ar juo labiau Žaliųjų partija, kurios neseniai suderėjo dėl koalicinės vyriausybės, galėtų balsuoti už didesnes išlaidas šalies gynybai.

Paprastai šios kairiosios partijos aršiai priešinasi karinėms išlaidoms, siūlo jas mažinti, o daugiau pinigų skirti socialinėms reikmėms. Bet pastaruoju metu Švediją ėmę bauginti Rusijos bombonešių skrydžiai pasienyje net ir švedų kairiuosius privertė pakeisti nuomonę.

Ambicingi dešiniųjų planai

Buvusi Švedijos vyriausybė dar balandžio mėnesį žadėjo, kad jeigu tuomečiai valdantieji bus perrinkti kitai kadencijai, per kitą dešimtmetį gerokai padidins išlaidas gynybai dėl grėsmės iš Rusijos didėjimo.

Pagal populiarumą prieš rugsėjo mėnesio rinkimus pirmavusi centro dešiniųjų vyriausybė skelbė ambicingus planus: ketino įsigyti naikintuvų, povandeninių laivų ir stiprinti pajėgumą Baltijos jūroje. Vyriausybė sakė pastebinti augančią Rusijos grėsmę nuo 2009 metų.

„Tai, ką matome dabar, ir Rusijos veiksmai patvirtina ir dar sustiprina mūsų baimes“, – teigė dešiniųjų partijų lyderiai. Jie pabrėžė, kad krizė Ukrainoje ir agresyvūs Rusijos veiksmai kelia naują grėsmę šalies saugumui.

Švedija mažino savo išlaidas gynybai nuo Šaltojo karo pabaigos. To ypač siekė kairiosios šalies partijos – tie patys socialdemokratai ir žalieji. Tad nenuostabu, kad pastarieji aršiai priešinosi dešiniųjų planams didinti išlaidas gynybai. O išlaidos planuotos išties nemenkos – iki 2024 metų kasmet pamažu didinant jos turėtų pasiekti 5,5 mlrd. Švedijos kronų (2 mlrd. litų).

Apsigalvojo ir žalieji

Tokie ambicingi planai galėjo žlugti, mat rugsėjo viduryje vykusius parlamento rinkimus laimėjo kairiųjų partijų koalicija, surinkusi 43,7 proc. balsų, dešiniųjų jėgų koalicija liko opozicijoje su 39,3 proc.

Tačiau įvyko netikėtumas – tiek socialdemokratai, tiek žalieji įsipareigojo stiprinti šalies gynybinius pajėgumus. Ketinama didinti šalies kariuomenę, pirkti daugiau naikintuvų „JAS-39 Gripen“ ir povandeninių laivų, nors prieš tokius ketinimus tie patys žalieji dar, regis, buvo pasiryžę kautis iki paskutinio kraujo lašo.

Mainais vyresnieji koalicijos partneriai – socialdemokratai pasižadėjo negriežtinti darbo leidimų įstatymų imigrantams, nors dalis švedų rinkėjų skundėsi, kad šalis pernelyg lengvai įsileidžia imigrantus.

Gali dėkoti Rusijai

Staigi naujųjų valdančiųjų nuomonių kaita – neatsitiktinė. Ir už tai galima dėkoti Rusijai. Neseniai Rusijos bombonešiai pažeidė Švedijos oro erdvę, o švedų naikintuvai, kurių yra nepakankamai ir kurių pilotai dėl apkarpyto biudžeto negali skraidyti naktį, vos suspėjo reaguoti į oro erdvės pažeidimą.

Ir tokie incidentai tik kartojasi – vos prieš metus Rusijos lėktuvai surengė įsivaizduojamą branduolinę ataką prieš Švedijos sostinę.

Tada išvyti rusų bombonešius teko NATO naikintuvams iš Lietuvos. Be to, buvęs Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas atvirai pareiškė, kad invazijos atveju šalis neatsilaikytų nė savaitės, o formaliai neutralioje Švedijoje pamažu auga narystės NATO šalininkų skaičius.

Pasak valdančiųjų, išlaidas gynybai būtų galima padidinti sutaupius kitose srityse.

Pavyzdžiui, daugiau lėšų ketinama surinkti didinant baudas už mokesčių vengimą ir mažinant išlaidas tarptautinėms operacijoms, branduolinio saugumo ir aplinkosaugos projektams su Rusija.

Ginkluotis skuba ir suomiai

Rusijos karinis aktyvumas ir galima agresija vieniems kelia tik juoką ir abejones, o kitiems – tikrą šiurpą, bet akivaizdu, kad Rusijos kaimynės nelinkusios rizikuoti ir imasi veiksmų.

Neutralumo griežtai besilaikanti Suomija visuomet stengiasi palaikyti dalykiškus ir gerus santykius su Maskva. Tačiau viskam yra ribos, ypač kai kalba pasisuka apie šalies gynybą. Karčios patirties su kaimynais iš Rytų turintys suomiai pastaruosius metus sparčiai ginkluojasi – perka naujas sparnuotąsias raketas, artileriją.

Tam reikia daug pinigų, tad Suomijos valdantieji ir kairiųjų opozicija sudarė parlamentinę darbo grupę, kuri vakar pritarė gynybos išlaidų didinimui. Kasmet bus skiriama po 10 proc. daugiau, nei planuota.

Pavyzdžiui, kitąmet vietoj planuotų 450 mln. eurų Suomijos krašto apsauga gaus 500 mln. eurų, o nuo 2020 metų šalies gynybai bus skiriama 600 mln. eurų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.