Spalio pradžioje Švedijos premjeras Stefanas Löfvenas, pristatydamas savo ministrų kabinetą, paskelbė, kad Stokholmas pripažins Palestinos valstybę. Esą toks vienas pagrindinių Švedijos užsienio politikos tikslų.
Izraelis, žinoma, įsiuto. Ant kilimėlio iškviestam Švedijos ambasadoriui buvo paaiškinta, kad toks žingsnis smerktinas.
Tiek S.Löfvenas, tiek jo užsienio reikalų ministrė Margot Wallström tada iškart patikino, kad „pripažinimas nebus paskelbtas per naktį“.
Bet, regis, panašiai ir atsitiko. Izraelis apie galutinį Švedijos apsisprendimą pripažinti Palestinos valstybę buvo informuotas tik trečiadienį – Stokholmui diskusijų su žydų valstybės pareigūnais neprireikė.
Atitinka tarptautinę teisę?
„Šiandien vyriausybė priima sprendimą pripažinti Palestinos valstybę“, – pareiškė užsienio reikalų ministrė M.Wallström.
„Tai svarbus žingsnis, patvirtinantis palestiniečių teisę į apsisprendimą, – nurodė diplomatė ir pridūrė: – Mes tikimės, jog tai parodys kelią kitiems.“
Naujasis premjeras S.Löfvenas jau per savo inauguracinę kalbą parlamente spalio pradžioje pareiškė, kad jo šalis taps pirmąja Europos Sąjungos (ES) nare Vakarų Europoje, pripažinsiančia palestiniečių valstybę.
Tokio sprendimo kritikų netrūksta ir pačioje Švedijoje. Kai kurie opozicijos politikai aiškina, kad S.Löfveno vyriausybė pažeidžia šalies įstatymus.
Ragina sekti jų pavyzdžiu
Izraelis nuolat tvirtina, kad palestiniečiai savo seniai pažadėtą valstybę galės įgyti tik per tiesiogines derybas, o ne kokiais nors kitais diplomatiniais kanalais.
Tokios pat pozicijos laikosi ir žydų valstybės sąjungininkai Vašingtone. JAV Valstybės departamentas nuosekliai tvirtina, kad palestiniečių valstybė gali atsirasti tik pagal Izraelio ir palestiniečių derybose pasiektą sprendinį.
Savo ruožtu palestiniečiai įsitikinę, kad taikos derybos vis stringa dėl Izraelio kaltės, todėl ragina tarptautinę bendruomenę nedelsti ir pripažinti jų valstybę.
Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas pasveikino Švedijos sprendimą, pavadinęs jį „drąsiu ir istoriniu“, ir paragino kitas šalis pasekti Stokholmo pavyzdžiu.
„Visos pasaulio šalys, dar delsiančios pripažinti mūsų teisę į nepriklausomą Palestinos valstybę su 1967 metų sienomis ir sostine Rytų Jeruzale, turėtų pasekti Švedijos pavyzdžiu“, – teigė M.Abbasas.
Kitos Šiaurės šalys neskubės
Palestiną jau anksčiau yra pripažinusios septynios ES šalys Rytų Europos ir Viduržemio jūros regione: Bulgarija, Kipras, Čekija, Vengrija, Malta, Lenkija ir Rumunija.
Tad Švedija tapo pirmąja Palestiną pripažinusia valstybe Vakarų Europoje.
Iš ES nepriklausančių Vakarų šalių tokį žingsnį yra atlikusi tik Islandija.
Palestinos savivalda apskaičiavo, kad iš viso jau 134 šalys yra pripažinusios Palestiną kaip valstybę, nors šis skaičius yra ginčijamas, o ES narių iš Rytų Europos pripažinimai siekia dar sovietinius laikus.
Tiesa, bent jau Švedijos kaimynės Skandinavijoje skubėti neketina. Danijos premjerė Helle Thorning-Schmidt ketvirtadienį pabrėžė, kad Kopenhaga šiuo metu nepripažins Palestinos.
Tokį pat pareiškimą padarė ir Norvegijos lyderė Erna Solberg.
Įtampos židiniu virtusi Jeruzalė liepsnoja
Palestiniečių lyderis M.Abbasas vakar aiškino, kad Švedijos apsisprendimas pripažinti Palestiną susijęs su ištisus mėnesius didėjančia įtampa Rytų Jeruzalėje.
Čia beveik kasdien vyksta palestiniečių susirėmimai su Izraelio policija, o žydų valstybė neseniai ėmėsi žingsnių įgyvendinti planą pastatyti dar 3,6 tūkst. namų naujakuriams – tarptautinė bendruomenė tokius ketinimus pasmerkė.
Įtampą vakar dar labiau padidino ketvirtadienio nakties įvykiai. Izraelio policija nukovė palestinietį, kuris važiuodamas motociklu apšaudė radikalių dešiniųjų pažiūrų žydų aktyvistą Yehudą Glicką.
Izraelietis, žinomas dėl pastangų užtikrinti judėjų teisę melstis Al Aksos mečetės komplekse, buvo užpultas po debatų Menachemo Begino paveldo centre.
Al Aksos kompleksas yra viena švenčiausių vietų musulmonams, tačiau žydai jį taip pat laiko šventa judaizmo vieta, nes kompleksas įsikūręs ant Šventyklos kalno, kur anksčiau stovėjo Pirmoji ir Antroji Jeruzalės šventyklos.
Nors toje vietoje leidžiama lankytis nemusulmonams, žydams komplekse melstis draudžiama. O gandai, kad Izraelis sieks pakeisti tvarką, kelia neramumus ir susirėmimus Al Aksos komplekso kvartale.
Žydų valstybė vakar kaip tik uždraudė į kompleksą įžengti bet kokiems lankytojams – tiek žydams, tiek musulmonams. M.Abbasas tokį sprendimą prilygino „karo paskelbimui Palestinos žmonėms ir jos šventosioms vietoms“.(„Haaretz“, „Jerusalem Post“, BNS, LR)