Šviesiaplaukis kino kūrėjas buvo supykęs ir nusivylęs dėl
tuomečio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus pareiškimo, jog
jis nusigręžia istorinės sutarties su Europos Sąjunga mainais į
glaudesnius ryšius su Rusija.
Kaip ir keli šimtai kitų žmonių, 2013-ųjų lapkričio
21-osios vakarą susitikusių Maidanu vadinamoje aikštėje dulkiant
lietui, I.Romanenka prisiminė dešimtmečiu anksčiau įvykusią
Oranžinę revoliuciją ir tikėjosi, kad vyriausybė dar gali
pakeisti poziciją dėl asociacijos su ES sutarties. Tačiau jis
nesitikėjo to, kad įvyko vėliau.
„Jeigu man kas nors būtų pasakęs, kad maždaug po keturių
mėnesių Janukovyčiaus nebebus šalyje, nebūčiau tuo
patikėjęs“, – I.Romanenka sakė naujienų agentūrai AFP.
Per metus nuo to mitingo Maidane, Ukraina išgyveno į grandininę
reakciją panašių istorinių sukrėtimų virtinę: revoliuciją,
užsienio pajėgų invaziją ir tebesitęsiantį karą šalies
rytuose, nusinešusį jau per 4,1 tūkst. žmonių gyvybių.
Priešakyje laukia tolesnės permainos, o Maidano protestuotojai
tvirtina, kad jų kova prieš išsikerojusia korupcija dar tik
prasideda.
Jei reikėtų pakartoti - darytų taip pat
Po pirmosios nakties Maidane protestuotojų skaičius greitai
išaugo iki dešimčių tūkstančių.
Milicijos pastangos išvaikyti demonstrantus šiurkščia jėga,
naudojant gumines lazdas ir ašarines dujas, davė priešingų
rezultatų – minios tik dar padidėjo. Žmonės pradėjo statyti
palapines.
Greitai protestuotojai pradėjo reikalauti fundamentalių
pokyčių, ir atrodė, kad jie pasiekė savo tikslus, kai
V.Janukovyčius vasarį pabėgo į Rusiją – tuojau po didelio
saugumo pajėgų puolimo prieš protestuotojus, per kurį žuvo per
100 žmonių, tačiau taip ir neužgniaužusio demonstracijų.
Tačiau tie įvykiai toli gražu nebuvo pabaiga: greitai
paaiškėjo, kad Ukrainos laukia dar didesni sukrėtimai.
Netrukus Rusijos kariai, vilkintys uniformas be atpažinimo
ženklų, užėmė Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, kurį
Maskva aneksavo kovą. Balandį Kijevas pradėjo karines operacijas
prieš Kremliaus palaikomus prorusiškus sukilėlius, užėmusius
virtinę miestų ir miestelių šalies rytuose, o tas konfliktas virto
kruvinu karu, suskaldžiusiu šalį.
Dabar Rusija ir Vakarų šalys įsitraukusios į įnirtingą
priešpriešą dėl šios krizės, kuri, kaip daugelis perspėja, gali
virsti nauju Šaltuoju karu ir įšaldyti santykius daugeliui metų.
Kad ir kokia būtų kilusi sumaištis, pirmosios demonstracijos
Maidane dalyviai sakė visiškai nesigailintys dėl tų įvykių,
sakydami, kad chaosą sukėlė ne tie protestai, o Maskvos reakcija į
juos.
„Žinoma, eičiau ir vėl, – sakė I.Romanenka. – Panašiai
kaip sakyti, jog (Austrijos-Vengrijos imperijos sosto įpėdinio)
Pranciškaus Ferdinando nužudymas sukėlė Pirmąjį pasaulinį
karą, būtų neteisinga sakyti, Maidanas yra šio karo priežastis.
Jis buvo panaudotas Rusijos kaip dingstis imtis veiksmų.“
Visas gyvenimas ar tik akimirka?
Paskutinės palapinės Nepriklausomybės aikštėje dingo vasarą.
Jų vietoje stovi stendai su plakatais, raginančiais palaikyti
Ukrainos armiją, kovojančią su prorusiškais sukilėliais rytuose,
ir žuvusių per protestus nuotraukomis.
Žvelgdama į tuščią aikštę, Liza Tatarinova purtė galvą,
prisimindama viską, kas nutiko nuo tada, kai ji čia stovėjo
gurkšnodama arbatą ir šnekėdamasi su draugais per pirmąją
demonstraciją, įvykusią prieš metus.
„Viena vertus, atrodo, kad praėjo ištisas gyvenimas, tačiau
gyvenimas dabar toks įtemptas, kad sunku įsivaizduoti, jog praėjo
jau metai“, – sakė ši televizijos prodiuserė.
„Po visų tų įvykių, po viso sielvarto ir džiaugsmo –
atrodo, kad visa tai įvyko per akimirksnį“, – pridūrė ji.
34 metų L.Tatarinova sakė, kad jų nuversta sistema buvo
supuvusi. Pasak jos, nors šalies ekonominė padėtis pablogėjo,
protestų judėjimas visiems laikams pakeitė Ukrainą.
„Suprantame, kad ekonomikos padėtis bloga ir kad gyvename
blogiau negu anksčiau, bet jeigu kalbame apie visą šalį, apie
valstybę ir jos tapatybę, tuomet ji ne vien pagerėjo – ji buvo
sukurta“, – pabrėžė L.Tatarinova.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šį mėnesį paskelbė
lapkričio 21-ąją Orumo ir laisvės diena, o penktadienį planuojama
surengti įvairių atminimo ceremonijų.
Nors naujieji provakarietiški Ukrainos lyderiai galiausiai
pasirašė sutartį su ES, aktyvistais sako, kad pastangos radikaliai
pertvarkyti sistemą ir išrauti korupciją įstrigo dėl karo.
„Tai ne šventė man arba žmonėms, kurie ateis“, –
pirmąjį mitingą padėjęs organizuoti opozicijos žurnalistas
Mustafa Nayemas, dabar tapęs įstatymų leidėju,
neseniai sakė reporteriams.
„Maidanas dar nesibaigė – mes toliau tęsiame šią
istoriją“, – pabrėžė jis.