A.Masas, jo pavaduotoja Joana Ortega ir Katalonijos švietimo ministrė Irene Rigau bus patraukti atsakomybėn dėl pilietinio nepaklusnumo, įgaliojimų viršijimo, pareigų nevykdymo ir viešųjų lėšų grobstymo, sakoma prokuratūros pranešime.
Prokurorai dar trečiadienį nurodė, kad imsis teisinių veiksmų prieš šiuos tris pareigūnus, bet neįvardijo, kokie nusikaltimai jiems inkriminuojami.
Jeigu A.Maso kaltė dėl pilietinio nepaklusnumo arba įgaliojimų viršijimo būtų pripažinta, iš jo gali būti keleriems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.
Už viešųjų lėšų pasisavinimą gresia laisvės atėmimas 3–6 metams.
A.Masas sakė, kad prokurorų pastangos iškelti jam bylą dėl referendumo, kuriam vadovavo nepriklausomybės aktyvistų organizacijos, yra „labai nuviliančios“.
„Liūdna matyti, kad tuo metu, kai Katalonijos žmonės nori išreikšti savo nuomonę, valstybės reakcija sklinda iš teismų ir prokurorų“, – jis pareiškė per spaudos konferenciją ketvirtadienį.
Katalonijos vyriausybė paskelbė, kad 2,3 mln. žmonių dalyvavo lapkričio 9-ąją surengtame balsavime, kurį A.Masas organizavo, kai centrinė vyriausybė teisiškai blokavo jo planus surengti oficialų neprivalomąjį referendumą tuo klausimu.
Apie 1,86 mln. dalyvių (apie 80 proc.) balsavo už nepriklausomybę.
Teisę pareikšti savo valią turėjo iš viso 5,4 mln. rinkėjų nuo 16 metų amžiaus.
A.Masas gyrė įvykusį plebiscitą kaip „visišką sėkmę“, bet Ispanijos premjeras Mariano Rajoy tvirtino, kad tai buvo „didelė nesėkmė“, kadangi „du trečdaliai katalonų nekreipė jokio dėmesio“.
Reikalavimai pertvarkyti Kataloniją į nepriklausomą valstybę sustiprėjo pastaraisiais metais. Juos skatino ekonomikos krizės.
Katalonai skundžiasi, kad regiono gaunamos investicijos neproporcingos jų sumokamiems mokesčiams. Jie taip pat kaltina centrinę Madrido vyriausybę kišimusi į regiono kalbos ir švietimo politiką.
