Rinkimai posovietinėje Moldovoje vyko tebesitęsiant kruvinam
konfliktui kaimyninėje Ukrainoje. Suskaičiavus daugiau kaip 87,7
proc. balsų buvo paskelbta, kad trys integraciją į Europos
Sąjungą (ES) remiančios partijos gavo 44,4 proc. balsų, o dvi
prorusiškos grupės – 39,5 proc. balsų.
Analitikų skaičiavimais, tokie rezultatai reiškia, kad
Liberalų demokratų, Liberalų ir Demokratų partijos turės daugiau
kaip 51 mandatą 101 vietos parlamente.
Tokia situacija susiklostė nepaisant to, kad prorusiška
Socialistų partija netikėtai išsiveržė į pirmą vietą su 21,6
proc. balsų, o komunistai, gavę 17,8 proc. balsų, užėmė trečią
vietą.
Trijų partijų koalicija, kuriai vadovauja premjero Iurie Leanca liberalai demokratai, vieną mažiausių ir
skurdžiausių Europos šalių nuo 2009-ųjų vedė keliu į
integraciją su pagrindinės srovės Europa ir to kulminacija buvo
šiemet pasirašytas Asociacijos susitarimas su ES.
Parlamento rinkimai Moldovoje vyko tokiu metu, kai Rusija ir
Europos Sąjunga varžosi dėl buvusios sovietinės respublikos
Moldovos likimo, o tvirtai provakarietiškos Ukrainos rytuose
nesiliauja kruvinas, Maskvos remiamas separatistinis judėjimas.
Maskva nenori skirtis su Moldova, kur daugiausia rusakalbių
gyvenamoje Padniestrėje yra dislokavusi savo karius, o ES trokšta,
kad Moldova būtų jos „švelniosios galios“ sėkmės simbolis.
Tvirta dauguma
Prieš rinkimus apklausos rodė didelius nesutarimus dėl to, ar
buvusi sovietinė Moldova turėtų laikytis proeuropietiško kelio,
kuriuo žengta pastaruosius penkerius metus, ar grįžti į Rusijos
orbitą.
Tai drauge su prastais koalicijos rezultatais kovojant su
korupcija ir vykdant reformas, taip pat – Rusijos spaudimas Moldovai
keisti kursą, kėlė klausimų dėl koalicijos sugebėjimo
išsilaikyti valdžioje.
„Trys (koalicijos) partijos, kurių strateginis tikslas yra
europinė integracija, nesunkiai suformuos valdančiąją daugumą net
ir be kairiųjų partijų pagalbos“, – sakė analitikas Oazu
Nantoi (Oazu Nantojis), Valstybės politikos instituto direktorius.
Jis prognozavo, kad jos sugebės naujajame parlamente
užsitikrinti 54 vietas – tvirtą daugumą.
Rinkimų pareigūnų paskelbti skaičiai rodo, kad liberalai
demokratai gavo 19,2 proc. balsų, Demokratų partija – 15,8 proc.,
o Liberalų partija – 9,4 proc. balsų.
Partijoms, kad patektų į parlamentą, reikėjo surinkti
mažiausiai 6 proc. balsų.
Birželio mėnesį Kišiniovas pasirašė istorinį susitarimą su
ES, nors tam kategoriškai nepritarė Rusija. Moldova gavo bevizių
kelionių režimą savo piliečiams ir prieigą prie laisvosios
prekybos zonos bei šimtų milijonų eurų finansavimą.
Rusija atsakė embargu daugelio maisto produktų importui iš
Moldovos.
Spalio mėnesį Rusija žadėjo ginti savo piliečius
Padniestrėje ir perspėjo nesikišti į šio atsiskyrusio
promaskvietiško regiono reikalus.
„Nėra reikalo atsiduoti kokioms nors iliuzijoms dėl to, ar
Rusija gins savo piliečius, – sakė Rusijos premjero pavaduotojas
Dmitrijus Rogozinas. – Vienareikšmiškai ji tai darys. Ir
nemėginkite bandyti mūsų kantrybės, mūsų jėgos“.
Įtampa tarp Rusijos ir Moldovos dėl Padniestrės laikosi ne
vienus metus, bet sustiprėjo po to, kai balandį kilo kovos Rytų
Ukrainoje.
Padniestrė yra teritorijos ruožas prie Ukrainos sienos, kuris
nuo Moldovos atsiskyrė po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991-aisiais
ir trumpo pilietinio karo 1992-aisiais.
„Mūsų traukinys juda“
Prieš balsavimą premjeras I.Leanca ragino moldavus balsuoti už
ateitį Europoje.
„Mūsų traukinys jau juda, bet dar nepasiekė taško, iš kurio
nebegrįžtama, – sakė I.Leanca. – Jei sustosime šiame
europiniame kelyje, negaliu net įsivaizduoti, kada gausime kitą
šansą“.
Moldova, kuri yra viena skurdžiausių Europos valstybių,
stengėsi ištrūkti iš nuolatinės politinės krizės gniaužtų.
Lenkijos, Ukrainos ir Rumunijos prezidentai prieš rinkimus
apsilankė Moldovoje paremti proeuropietiškos kampanijos, o
Vokietijos kanclerė Angela Merkel nusiuntė I.Leanca paramos žinią.
Analitikai šiuos rinkimus vadino šalies aspiracijų lakmuso
popierėliu.
„Jei laimės proeuropietiškos partijos, Moldovos kursas
europinės integracijos link galėtų tapti negrįžtamas. Tačiau jei
Moldova atsigręš atgal į Muitų sąjungą (su Rusija), ji rizikuos
visam laikui likti Rusijos įtakos sferoje“, – sakė Kišiniovo
Valstybės politikos instituto vykdomasis direktorius Arcadie
Barbarosie (Arcadijė Barberošijė).
Prieštaringai buvo vertinamas sprendimas trys dienos prieš
rinkimus uždrausti juose dalyvauti prorusiškai partijai „Patria“
(„Tėvynė“), dėl įtariamo neteisėto finansavimo iš užsienio.
Geras socialistų, kurių lyderis Igoris Dodonas yra artimas
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, rezultatas atspindi didelį
daugelio nenorą silpninti glaudžius istorinius santykius su Rusija
– pagrindine energijos išteklių tiekėja – ir taip pat baimę
sulaukti pasekmių.
Socialistai kampanijos metu reiškė nepritarimą 3,5 mln.
gyventojų turinčios Moldovos judėjimui į Vakarus ir agitavo už
Rusijos vadovaujamą ekonominę Muitų sąjungą.
Moldovos separatistinis prorusiškas Padniestrės anklavas
potencialiai galėtų būti tramplinas Rusijos veiksmams šioje
išėjimo prie jūros neturinčioje valstybėje, įsiterpusioje tarp
karo draskomos Ukrainos ir ES narės Rumunijos.
Maskva kol kas nerodė pasirengimo įsikišti, tačiau
pademonstravo nepasitenkinimą uždrausdama importuoti vyną,
daržoves ir mėsą iš Moldovos, kurios ekonomika yra priklausoma nuo
žemės ūkio produkcijos eksporto.
Daugelis analitikų sako, kad Moldovai jau turint naudos iš
susitarimo su ES proeuropietišką kursą būtų sunku atšaukti.
Premjeras I.Leanca yra sakęs, kad nori iki 2020-ųjų pasiekti
visapusišką Moldovos narystę Europos Sąjungoje.
Komunistų partija tarsi turėjo atgauti savo seną
dominuojančios kairiųjų jėgos poziciją, bet socialistai, regis,
pasikėsino į jos balsus.
„Komunistai per smarkiai pakeitė savo poziciją ryšium su
Europos Sąjunga ir Muitų sąjunga, o socialistai užėmė poziciją
kaip vienintelė prorusiška partija“, – sakė politikos
analitikas Vitalie Andrievschii.
Moldovoje maždaug 78 proc. iš 3,6 mln. gyventojų yra etniniai
rumunai, o maždaug 14 proc. – ukrainiečiai ir rusai.