A.Carteris nuo 2011 metų spalio iki 2013-ųjų gruodžio dirbo
tuometinio gynybos sekretoriaus Leono Panettos
pavaduotoju, o anksčiau vadovavo Pentagono technologių ir
ginkluotės pirkimo skyriui.
B.Obama pasakė, kad A.Carteris viską žino apie Pentagono
„vidų ir išorę“, vadinasi, prireikus, „jis bus pasirengęs
imtis naujos veiklos labai energingai“.
A.Carteris gynybos sekretoriaus poste pakeis Chucką Hagelį, kuris praėjusį mėnesį paskelbė apie savo
atsistatydinimą ir kuris dar eis šia pareigas, kol jo įpėdinį
patvirtins Senatas.
Ch.Hagelis nedalyvavo savo įpėdinio pristatyme, bet B.Obama
pasakė, kad Ch.Hagelis gyrė A.Carterį, kai šis prieš metus
pasitraukė iš Pentagono.
60-metis A.Carteris laikomas aukštųjų technologijų ginkluotės
ir karinių biudžetų ekspertu. Jis apibūdina save kaip reformų
šalininką, kuris pasiryžęs padidinti milžiniško Pentagono
biurokratinio aparato veiksmingumą.
Tačiau A.Carteris turi mažiau patirties prižiūrėti karines
strategijas ir niekada netarnavo kariuomenėje – kitaip negu
Ch.Hagelis, kuris buvo sužeistas Vietnamo kare.
Teorinės fizikos daktaro laipsnį Oksfordo universitete įgijęs
A.Carteris dirbo Pentagone prezidento Billo Clintono
administracijoje, prižiūrėdamas branduolinių ginklų politiką ir
koordinuodamas pastangas pašalinti branduolinius ginklus bei
branduolines medžiagas iš Ukrainos ir kitų buvusios Sovietų
Sąjungos teritorijų.
Harvardo universiteto Valdymo mokykloje profesoriumi anksčiau
dirbęs A.Carteris taip pat vadovavo Pentagono ginkluotės pirkimų
programai 2009–2011 metais, o gynybos sekretoriaus pavaduotojo
postą užėmė iki 2013 metų gruodžio.
Kai A.Carteris praėjusiais metais atsistatydino, pareigūnai
neigė pranešimus, esą jis nesutarė su Ch.Hageliu.
Nors dirbo dviejų prezidentų demokratų administracijose,
A.Carteris nėra glaudžiai su kuria nors partija susijęs veikėjas,
ir JAV Senatas tikriausiai palaikys jo kandidatūrą, sako analitikai.
Daugelį metų dirbdamas Vašingtone, ir užimdamas tris postus
Pentagone, A.Carteris parengė nemažai dokumentų, kurie byloja apie
dažnai pragmatišką jo požiūrį į sudėtingas problemas –
pavyzdžiui, politiką Šiaurės Korėjos arba Rusijos atžvilgiu.
1999 metais A.Carteris ir buvęs gynybos sekretorius Williamas
Perry išleido knygą „Prevencinė gynyba“, aptariančią pavojus, kurie, jeigu būtų
netinkamai kontroliuojami, galėtų peraugti į „tikras A lygio
grėsmes“ Jungtinėms Valstijoms.
Pirmasis iš tokių scenarijų – kad „Rusija gali nugrimzti į
chaosą, izoliaciją ir agresiją“. Šią grėsmę autoriai
įvardijo kaip „Veimaro Rusiją“, turėdami omenyje tarptautinės
sistemos nesėkmes santykiuose su ksenofobiška Vokietija po Pirmojo
pasaulinio karo, kurioje galiausiai išsivystė nacių režimas.
A.Carteris ir W.Perry rašė, kad Rusija „gali tapti savo
blogiausių tendencijų auka“.
Šiuo metu Rusija yra vienas didžiausių politikos iššūkių,
kuriuos tenka atremti B.Obamos administracijai. Šių metų kovą
Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, o vėliau ėmėsi
teikti pagalbą prorusiškiems separatistams rytų Ukrainoje.
Šiaurės Korėja taip pat yra susirūpinimą keliančių
veiksnių sąraše dėl Pchenjano priešpriešos su Vakarų šalimis
ir ambicijų pasigaminti raketų, kurios būtų pajėgios smogti
Jungtinėms Valstijoms branduoliniais užtaisais.
2006 metų birželį, kai pasaulis nerimavo, jog Šiaurės Korėja
ruošiasi išbandyti tokią didelio nuotolio raketą, A.Carteris ir
W.Perry paskelbė dienraštyje „The Washington Post“ straipsnį,
kuriame ragino laikytis griežto požiūrio Pchenjano atžvilgiu.
„Ar Jungtinės Valstijos turėtų leisti atvirai priešiškai ir
branduolinių ginklų turinčiai šaliai tobulinti savo tarpžemynines
balistines raketas, pajėgias nuskraidinti branduolinius ginklus į
JAV teritoriją? Manome, kad ne“, – rašė jie.
Jeigu Šiaurės Korėja atkakliai tęstų pasirengimus paleisti
tokią raketą, Jungtinės Valstijos turėtų „nedelsdamos aiškiai
parodyti savo ketinimus smogti ir sunaikinti“ tą raketą dar prieš
jos startą, pridūrė straipsnio autoriai. A.Carteris ir W.Perry
pažymėjo, kad tai įmanoma padaryti paleidus iš povandeninio laivo
sparnuotąją raketą, nešančią didelės galios konvencinę kovinę
galvutę.
„Kruopščiai įrengta Šiaurės Korėjos bręstančių
raketinių pajėgų bandymų bazė būtų sunaikinta, o jos pastangos
grįžti prie Šaltojo karo grėsmių – eliminuotos“, – rašė
jie.
Kitaip negu Ch.Hagelis arba bet kuris kitas pareigūnas,
vadovavęs Pentagonui per pastaruosius 30 metų, A.Carteris nėra
tarnavęs kariuomenėje arba dirbęs Kongrese.
Ch.Hagelis yra buvęs tiek kariškiu, tiek įstatymų leidėju.
Ch.Hagelis nacionalinio saugumo srityje darbavosi daug metų, o vienu
metu vadovavo Atlanto Tarybai, tačiau niekada nebuvo laikomas
politikos meistru.
Paskutinis gynybos sekretorius, neturėjęs karinės tarnybos arba
darbo nacionalinėje politikoje patirties, buvo Haroldas Brownas, vadovavęs Pentagonui 1977–1981 metais,
prezidento Jimmy Carterio administracijoje.
Pentagono istorijos biuras H.Browną įvardija kaip pirmąjį
mokslininką, užėmusį gynybos sekretoriaus postą. Jis, kaip ir
A.Carteris, turėjo fiziko išsilavinimą.
Nacionaliniu lygiu gana menkai žinomas A.Carteris dirbo Pentagone
vadovaujant dviem prezidentams demokratams – Billui Clintonui ir B.Obamai.
60-metis A.Carteris būtų vienas iš jaunesnių pastarojo meto
gynybos sekretorių ir pirmuoju, subrendusiu jau pasibaigus Vietnamo
karui, kuris buvo svarbus atskaitos taškas Ch.Hageliui.
Ch.Hagelis dalyvavo kovos veiksmuose Vietname kaip puskarininkis
ir buvo dukart sužeistas.
Nors A.Carteris niekuomet nevilkėdavo uniformos, pastaraisiais
metais jam teko daug rūpintis užsienyje dislokuotais kariais, ypač
dirbant gynybos sekretoriaus pavaduotojo pareigose.
A.Carterio kelias, atvedęs jį prie didžiausios pasaulyje
karinės organizacijos vadovo posto, buvo itin neįprastas.
Studijuodamas Jeilio universitete, jis įgijo magistro laipsnį
dviejose itin skirtingose srityse: fizikoje ir viduramžių
istorijoje.
„Mano smegenyse tarp (šių sričių) nebuvo jokio ryšio –
išskyrus tai, kad abi mane žavėjo“, – A.Carteris rašė savo
gyvenimo apžvalgoje, paskelbtoje 2007 metais Harvardo universiteto,
kai dirbo Kennedy valdymo mokykloje.
„Man patinka dulkėti archyvai, mokytis dešifruoti viduramžių
raštu parašytus rankraščius ir mokytis visų kalbų, kurios
būtinos norint skaityti pirminius ir antrinius istorinius šaltinius
– ypač lotynų“, – rašė jis.
Vėliau A.Carteris įgijo teorinės fizikos daktaro laipsnį
Oksfordo universitete kaip Rhodeso (Rodso) stipendininkas.