14-asis Dalai Lama taip pat papriekaištavo Jungtinei Karalystei, kuri esą dėl finansinių priežasčių vengė viešai palaikyti ilgas savaites protestus rengusius Honkongo studentus ir taip sulaukti Kinijos priekaištų.
Tibeto dvasinio lyderio teigimu, tarptautinė bendruomenė turėtų aktyviau skatinti demokratines permainas Kinijoje.
„Kinija labai nori tapti pagrindinių pasaulio ekonomikų klubo dalimi. Prašom, bet tuo pačiu metu laisvasis pasaulis turi moralinę atsakomybę pasiekti, kad Kinija taptų ir pagrindinių demokratijų klubo dalimi – pačios Kinijos labui“, – kalbėjo Dalai Lama.
Nobelio Taikos premijos laureatas 1959 metais pabėgo į Indiją po to, kai Kinijos pajėgos sutriuškino sukilimą Tibeto regione.
Pekinas Dalai Lamą laiko „skaldytoju“, nors Tibeto dvasinis lyderis dabar laikosi gana nuosaikios linijos ir teigia, kad Tibetui reikia platesnės autonomijos Kinijos sudėtyje, o ne nepriklausomybės.
Dalai Lama mėgsta pabrėžti, kad nuo 2011 metų jo veikla nėra politinė. Politinę atsakomybę jis tais metais perdavė išrinktam Tibeto vyriausybės tremtyje vadovui Lobsangui Sangay.
Stebėtojai tąkart tokį žingsnį įvertino kaip Dalai Lamos siekį užtikrinti, kad tibetiečiai turėtų išrinktą lyderį, kurio negalėtų pasiekti ilgos Kinijos rankos.
Pats Pekinas ne kartą skelbė, kad tik Kinijos valdžia galės išrinkti naująjį Dalai Lamą.
Parengė Gintaras Radauskas
