„Turime išlaikyti savo saugumo įsipareigojimus vieni kitiems“, – sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland, pridūrusi, kad visos NATO sąjungininkės turi prisidėti kuriant naujas „priešakines pajėgas, kurios leis mums greitai pasiųsti pajėgas į neramius taškus“.
„Taip pat turime kiek įmanoma greičiau įsteigti vadovavimo ir kontrolės centrus visose šešiose (NATO) pasienio valstybėse“, – pridūrė ji.
NATO karinis komitetas sausio 15 dieną pritarė tarptautinių štabų steigimui Lietuvoje ir dar penkiose Rytų ir Vidurio Europos šalyse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.
„NATO yra gynybos aljansas. Mūsų tikslas – atgrasyti agresiją, bet jeigu tai nepavyksta, turime būti pasiruošę“, – pabrėžė V.Nuland, sakydama kalbą Vašingtone įsikūrusiame strateginius tyrimus vykdančiame Brookingso institute.
Ukrainos rytuose tęsiantis susirėmimams tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų, aukų skaičius didėja, o sukilėliai atsisako grįžti prie derybų stalo.
„Ukrainos frontas už laisvę taip pat yra mūsų frontas, – aiškino V.Nuland. – Visi sąjungininkai dabar turi kiek galėdami prisidėti prie šių pastangų, ir visi privalo vykdyti ... įsipareigojimus dėl išlaidų gynybai.“
„Kai kurios vyriausybės jau mėgina nutrūkti nuo kabliuko“, – perspėjo ji, konkrečiai neįvardydama nei vienos šalies.
Kalbėdama apie JAV ir Europos Sąjungos (ES) taikomas griežtas sankcijas Maskvai, V.Nuland dar kartą pabrėžė, kad jomis siekiama ne nubausti Rusijos žmones, o priversti tos šalies prezidentą Vladimirą Putiną pakeisti savo politiką.
„Atmetame skriaudos naratyvą, kuris mūsų dienomis yra populiarus Maskvoje – esą mes norime silpnos Rusijos. Niekas negalėtų būti toliau nuo tiesos, – teigė V.Nuland. – Tai, ko mes norėjome ir ko tebenorime, yra demokratinė Rusija, gerbianti įstatymų viršenybę namuose ir užsienyje.“
