„Turime išlaikyti savo saugumo įsipareigojimus vieni
kitiems“, – sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria
Nuland, pridūrusi, kad visos NATO sąjungininkės
turi prisidėti kuriant naujas „priešakines pajėgas, kurios leis
mums greitai pasiųsti pajėgas į neramius taškus“.
„Taip pat turime kiek įmanoma greičiau įsteigti vadovavimo ir
kontrolės centrus visose šešiose (NATO) pasienio valstybėse“,
– pridūrė ji.
NATO karinis komitetas sausio 15 dieną pritarė tarptautinių
štabų steigimui Lietuvoje ir dar penkiose Rytų ir Vidurio Europos
šalyse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.
„NATO yra gynybos aljansas. Mūsų tikslas – atgrasyti
agresiją, bet jeigu tai nepavyksta, turime būti pasiruošę“, –
pabrėžė V.Nuland, sakydama kalbą Vašingtone įsikūrusiame
strateginius tyrimus vykdančiame Brookingso institute.
Ukrainos rytuose tęsiantis susirėmimams tarp Kijevo vyriausybės
pajėgų ir prorusiškų separatistų, aukų skaičius didėja, o
sukilėliai atsisako grįžti prie derybų stalo.
„Ukrainos frontas už laisvę taip pat yra mūsų frontas, –
aiškino V.Nuland. – Visi sąjungininkai dabar turi kiek galėdami
prisidėti prie šių pastangų, ir visi privalo vykdyti ...
įsipareigojimus dėl išlaidų gynybai.“
„Kai kurios vyriausybės jau mėgina nutrūkti nuo kabliuko“,
– perspėjo ji, konkrečiai neįvardydama nei vienos šalies.
Kalbėdama apie JAV ir Europos Sąjungos (ES) taikomas griežtas
sankcijas Maskvai, V.Nuland dar kartą pabrėžė, kad jomis siekiama
ne nubausti Rusijos žmones, o priversti tos šalies prezidentą
Vladimirą Putiną pakeisti savo politiką.
„Atmetame skriaudos naratyvą, kuris mūsų dienomis yra
populiarus Maskvoje – esą mes norime silpnos Rusijos. Niekas
negalėtų būti toliau nuo tiesos, – teigė V.Nuland. – Tai, ko
mes norėjome ir ko tebenorime, yra demokratinė Rusija, gerbianti
įstatymų viršenybę namuose ir užsienyje.“