V. Putinui artimas institutas siūlo nuversti A. Lukašenką

Rusijos strateginių tyrimų instituto (RISI), siejamo su šalies prezidentu Vladimiru Putinu, analitikai dar 2013 metais ragino Kremlių įsiveržti į Ukrainą – šios valstybės Donbaso regione iš tiesų veikia Rusijos kariai, o Krymo pusiasalis jau aneksuotas. Dabar RISI strategai, regis, viliasi panašiai pastūmėti valdžią įvykdyti perversmą kaimyninėje Baltarusijoje ir pašalinti šios šalies prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, skelbia „Eurasia Daily Monitor“.

RISI analitikai ragina V.Putiną (dešinėje) organizuoti perversmą Baltarusijoje ir pašalinti šios šalies prezidentą A.Lukašenką.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
RISI analitikai ragina V.Putiną (dešinėje) organizuoti perversmą Baltarusijoje ir pašalinti šios šalies prezidentą A.Lukašenką.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jan 28, 2015, 7:00 PM, atnaujinta Jan 14, 2018, 7:10 PM

Iki 2009 metų RISI buvo tiesiogiai pavaldus Rusijos užsienio žvalgybos valdybai (SVR), o dabar ši idėjų kalvė turi oficialų prezidento patarėjos statusą.

Kaip teigia Aleksandras Sytinas, kuris neseniai paliko institutą dėl jo vadovybės gretose vis pastebimesnių imperialistinių pažiūrų, grupė RISI analitikų siūlo Rusijos valdžiai pakeisti Baltarusijos prezidentą A.Lukašenką savu žmogumi.

Maskvos statytinis esą turėtų uoliai šokti pagal Kremliaus dūdelę. Tuomet Rusijai teliktų įvykdyti paskutinę, svarbiausią užduotį – atkurti Rusijos imperiją su 1914 metų sienomis.

A.Sytino teigimu, RISI siūlo V.Putinui nuversti A.Lukešanką Baltarusijoje sukuriant galingą prorusišką judėjimą.

Analitikas pripažįsta, kad tokie raginimai greičiausiai pasigirdo ne tiek dėl aktualijų – A.Lukašenka teigia gerbiantis Ukrainos vyriausybę ir daro viską, kad „žalieji žmogeliukai“ nepasirodytų Baltarusijoje.

Posovietinės šalys – laikinas nesusipratimas

Esą apie perversmą Baltarusijoje prabilta, nes jis pasitarnautų RISI direktoriaus, buvusios SVR generolo leitenanto Leonido Rešetnikovo ambicingiems tikslams. L.Rešetnikovo pasaulėžiūrą sudaro keturi pagrindiniai teiginiai.

Visų pirma, RISI aiškina, kad „šalys posovietinėje erdvėje yra ne pilnavertės tarptautinių santykių subjektės, o Rusiją 1917 ir 1991 metais ištikusių katastrofų, kurias sukėlė JAV, rezultatai“.

Esą posovietinių šalių suverenumas yra laikinas nesusipratimas, kurį galima atitaisyti valstybes prisijungiant prie atkurtos Rusijos imperijos.

Antra, instituto analitikai teigia, kad Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos specialiosios tarnybos sugebėtų „sukurti stiprų prorusišką judėjimą, kuris sugebėtų ne tik daryti įtaką visuomenės nuotaikoms, bet ir pastūmėti posovietinių šalių vadovybę Rusijos nurodyta kryptimi“.

Trečia, esą „tik rusai yra valstybingumo verta tauta visoje posovietinėje erdvėje, o tai reiškia, kad vienintelė politinio egzistavimo šioje erdvėje forma yra Rusijos imperija“.

Ir ketvirta, RISI Kremliui aiškina, kad Rusijos naftos ir dujų rezervai bei branduolinis arsenalas „neribotam laikui garantuos Rusijai tokią vietą pasaulyje, kuri jai leis sėkmingai grumtis dėl supervalstybės statuso su JAV“.

Turi didelę įtaką Kremliuje

Kaip rimtai vertinti tokius teiginius? Būtina pastebėti, kad Maskvą siutina pastarojo meto A.Lukašenkos kalbos apie politinę ir ekonominę Baltarusijos nepriklausomybę.

Kremlių taip pat pykdo vis pasigirstančios kalbos, kad, net neatsižvelgiant į sudėtingą dabartinę situaciją, Baltarusija ir Ukraina galiausiai vis tiek bus europietiškos valstybės – skirtingai nei Rusija.

Būtent dėl to nemažai pareigūnų ir V.Putino režimui palankių politologų A.Lukašenką gretina su nekenčiama Ukrainos vyriausybe bei daro išvadą, kad Maskva turės susitvarkyti ir su baltarusiais – kai tik baigs smaugti ukrainiečius.

A.Sytino teiginiai dėmesio verti dėl trijų priežasčių. Pirma, RISI yra įtakingosios SVR kūrinys. Tai reiškia, kad instituto skelbiamos idėjos greičiausiai yra kur kas artimesnės Kremliaus smegenų centrui nei manoma.

V.Putinas anksčiau pats dirbo sovietinėje KGB, tad jam turėtų būti priimtinas kitų buvusių sovietų pareigūnų mąstymas.

Antra, kaip ir daugelį ankstesnių Rusijos bei Sovietų Sąjungos lyderių, V.Putiną traukia grandioziniai planai – pasaulio, kuriame jis vaidina pagrindinį vaidmenį, paveikslas.

O RISI aktyviau nei visi kiti institutai maitina Kremliaus carą būtent tokiomis vizijomis. Taip pat svarbu, kad RISI idėjos atstumia eurazianizmą – ši teorija esą pernelyg ambicinga ir neskiria tiek dėmesio vadinamajam „Rusų pasauliui“.

Trečia, ir svarbiausia, kaip RISI ir L.Rešetnikovas patarė Maskvai elgtis dėl Ukrainos, taip V.Putinas ir pasielgė – aneksavo Krymą ir pakurstė separatizmą Donbase. Tai esą įrodo, kad institutas turi didelę įtaką Kremliuje.

„Eurasia Daily Monitor“ daro išvadą: „A.Sytinas beveik neabejotinai teisus dėl to, ką RISI dabar aiškina V.Putinui. A.Lukašenka turėtų susirūpinti – kaip ir visų kitų šalių, kurių teritorija kadaise įėjo į Rusijos imperijos sudėtį, lyderiai“.

RISI minimas VSD ataskaitoje

RISI minimas pernai kovą Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) paskelbtoje ataskaitoje apie grėsmes valstybėje.

„2013 m. veiklą Lietuvoje siekė plėsti Rusijos strateginių tyrimų institutas (RISI). Tai 1992 m. Rusijos prezidento įkurtas mokslinių tyrimų centras, kuris artimai bendradarbiauja su SVR. RISI regioniniam padaliniui Kaliningrado srityje „Baltijos regioniniam informaciniam-analitiniam centrui“ vadovauja SVR pulkininkas Genadijus Kretininas.

RISI siekia užmegzti glaudesnius ryšius su Lietuvos mokslo institucijomis, politinių tyrimų centrais ir žiniasklaida. RISI ekspertai suinteresuoti dalyvauti bendrose diskusijose su Lietuvos akademinės bendruomenės nariais bei publikuoti savo straipsnius Lietuvos interneto portaluose“, – skelbiama ataskaitoje.

Anot VSD, G.Kretinino vadovaujamas institutas „sudaro sąlygas Rusijos žvalgybos tarnyboms rinkti viešą ir neviešą neįslaptintą informaciją apie procesus ir įvykius Lietuvoje, kaupti duomenis apie Lietuvos politikus, diplomatus, politikos ir ekonomikos ekspertus bei nustatyti potencialius taikinius verbavimui, skleisti Lietuvos interesų neatitinkantį informacinį turinį ir veikti Lietuvos viešąją ir ekspertinę nuomonę“.

Parengė Gintaras Radauskas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.