Organizacijos „Daugavas vanagi“ („Dauguvos vanagai“) renginys vyko ramiai.
Eitynių dalyviai nešė Latvijos, Lietuvos ir Estijos vėliavas bei plakatus su užrašais „Okupacinei valdžiai – ne! Laisvai Latvijai – taip!“ Jie dainavo latvių SS legionierių dainas, o prie Laisvės paminklo padėjo Latvijos ir Ukrainos vėliavų spalvų gėlių puokštes bei sugiedojo Latvijos himną.
Vienas iš akcijos dalyvių, atvykęs iš Estijos, sakė BNS, kad gerbia žmones, kurie kovėsi už savo šalį.
„Negalima užmiršti savo istorijos. Mažosioms tautoms reikia laikytis išvien – jeigu nebus vienybės, tuomet nepadės nei NATO, nei ES“, – sakė jis.
Kitas vyras sakė BNS, kad nepritaria tokių renginių
organizavimui Rygoje. Agentūros pašnekovas teigė, kad jo tėvas
buvo Latvijos SS legiono narys, pateko į nelaisvę ir galiausiai
atsidūrė Anglijoje. Vyras sakė, kad legionieriai buvo prievarta
verbuojami ir kad jų likimas buvo tragiškas, todėl „nereikia iš
to daryti cirko“.
Tokios pat nuomonės, regis, laikosi ir daugiau latvių. Apie 20 žmonių pirmadienį, dar prieš eitynes, susirinko piketuoti prie Rusijos ambasados Rygoje, protestuodami dėl Latvijos
SS legiono įkūrimo Antrojo pasaulinio karo metais.
Piketuotojai laikė plakatus su užrašais, aiškinančiais, kad Latvijos SS legionas buvo įkurtas 1943 metais pažeidžiant tarptautinius įstatymus ir kad jame tarnavę latvių kariai buvo
nukentėjusieji, o ne naciai. Vienas iš protestuotojų laikė Ukrainos vėliavą.
Savo ruožtu Rusijos valstybinė žiniasklaida į eitynes jau tradiciškai reagavo isteriškai. Valstybinė naujienų agentūra „Sputnik“ skelbė, kad Latvija klastoja istoriją, o anglų kalba transliuojanti televizija RT patogiai pamiršo prezidento Vladimiro Putino pasirodymą Sankt Peterburge ir vaizdus iš Rygos netgi transliavo tiesiogiai.
Tvarką per eitynes prižiūrėjo daug policininkų. Viena moteris mėgino bėgti priešais koloną ir dainuoti
rusiškai, bet buvo sulaikyta policijos.
Dar apie 10 žmonių dalyvavo atskirame pikete, kurį Rygos centre
organizavo radikalių pažiūrų nacionalistas Gustavas Celminis.
Akcijos dalyviai stovėjo išsirikiavę į eilę, laikydami
Latvijos, Lietuvos ir Estijos, taip pat Baltarusijos istorinę
vėliavą.
Aktyvistai taip pat norėjo iškelti Ukrainos vėliavą, bet
Nacionalinių karių palaikymo draugijos atstovas Janis Eglytis sakė,
kad tai gali būti įvertinta kaip politinė provokacija.
J.Eglytis sakė, kad pirmadienį Rygos centre vykusius renginius
kelis kartus mėginta politizuoti, bet pabrėžė, kad šios akcijos
„neturi nieko bendra su politika“.
„Šiandien prisimename Latvijos karius, kad niekaip nesusiję su
politika“, – aiškino jis.
Šiemet Rygos Dūma išdavė leidimą kovo 16 dieną surengti
keturis renginius, įskaitant piketus prie Rusijos ir Vokietijos
ambasadų.
Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos
piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos
pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Iš jų maždaug
50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas
pokariu.
Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo
16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima dėl to, kad tą
dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir
16-oji latvių legiono divizijos įveikė sovietų armijos karius.
Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje buvo minima kaip Latvių
legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo
padaryta 1998 metų vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas
pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai
rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių
atminimo dieną iš kalendoriaus.
Protestuodami prieš šiuos renginius, demonstracijas taip pat
dažnai organizuoja rusų ir žydų bendruomenių aktyvistai,
tvirtinantys, kad Latvijos legionierių dienos minėjimas yra nacizmo
garbinimas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija 2004 metų vasarį pareiškė, jog pagal Niurnbergo
proceso rezultatus, „Waffen SS“ latvių legiono veikla pripažinta nusikalstama.