Per ceremoniją memoriale, esančiame ant vienos kalvos
viršūnės sostinėje Jerevane, armėnai deda žvakes ir gėles prie
amžinosios ugnies, o pasaulyje gyvenantys jų tautiečiai, kurių
daugelio protėviai pabėgo į kitas šalis dėl tų žudynių, mini
gedulingą sukaktį už tūkstančių kilometrų nuo Armėnijos
esančiuose miestuose.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos vadovas
Francois Hollande'as atvyko į atminimo ceremonijas
Armėnijoje, bet Jerevane nebus daugelio kitų lyderių, nenorinčių
pabloginti santykių su Ankara.
Per ketvirtadienį surengtą neįprastą ceremoniją Armėnų
Bažnyčia paskelbė šventaisiais visus žmones, prieš šimtmetį
nužudytus Osmanų pajėgų. Manoma, kad tai buvo visų laikų
didžiausia kanonizacijos ceremonija.
Daugiau negu 20 šalių, tarp jų Prancūzija ir Rusija, yra
pripažinusios armėnų genocidą, kaip tuos įvykius siūlo vadinti
daugelis istorikų.
Prezidentas Vladimiras
Putinas penktadienį pareiškė, kad Rusija gedi armėnų genocido
aukų ir kad masinės žudynės niekada negali būti pateisinamos.
„Nėra ir negali būti jokio pateisinimo masinėms žmonių
žudynėms“, – sakė V.Putinas per ceremoniją Jerevane, skirtą
paminėti Osmanų imperijoje vykusių armėnų žudynių, galėjusių
nusinešti iki pusantro milijono žmonių gyvybių, pradžios
100-ąsias metines.
„Šiandien mes gedime kartu su armėnų tauta“, – pridūrė
jis.
Prancūzijos prezidentas
Francois Hollande'as, pareiškė, kad jis lenkiasi aukų, kurios niekad
nebus pamirštos, atminčiai.
„Aš lenkiuosi aukų atminčiai ir atėjau pasakyti savo
draugams armėnams, kad mes niekada nepamiršime tragedijos, kurią
patyrė jūsų tauta“, – sakė F. Hollande'as.
Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas ketvirtadienį pareiškė, kad Berlynas smerkia armėnų genocidą ir
kad dalis kaltės dėl šio kraujo praliejimo tenka ir tuometei
Vokietijos imperijai.
J.Gaucko kalba tų žudynių pradžios 100-ųjų metinių
išvakarėse buvo pirmasis kartas, kai Berlynas oficialiai pavartojo
genocido terminą armėnų tragedijai įvardyti, ir veikiausiai
išprovokuos piktą Ankaros, palaikančios su Berlynu glaudžius
gynybos ir prekybos ryšius, reakciją.
„Šiuo atveju mes, vokiečiai, privalome susitaikyti su
praeitimi, atsižvelgdami į mūsų bendrą atsakomybę – galbūt
bendrą kaltę dėl genocido prieš armėnus“, – jis sakė per
ekumenines pamaldas Berlyne.
Vokietija buvo pasiuntusi karių, kurie dalyvavo „planuojant ir,
iš dalies, vykdant deportacijas“, pridūrė J.Gauckas.
Ankara trečiadienį jau atšaukė savo ambasadorių iš Vienos,
reaguodama į Austrijos įstatymų leidėjų pareiškimą, kuriame
armėnų žudynės smerkiamos ir įvardijamos genocidu.
Turkija sako, kad žuvo tik iki 500 tūkst. armėnų ir kad
daugumą tų aukų lėmė karo veiksmai bei badas, todėl tie įvykiai
nevadintini genocidu.
JAV prezidentas Barackas Obama Pirmojo pasaulinio
karo metais vykusias žudynes ketvirtadienį įvardijo tik kaip
„baisias skerdynes“.
Prognozuojama, kad milijonai žmonių dalyvaus minėjimuose
Jerevane, Paryžiuje, Los Andžele ir kitur.
Diena anksčiau Armėnijoje buvo surengta kanonizacijos
ceremonija, per kurią buvo paskelbti šventaisiais visi pusantro
milijono armėnų, anot istorijų, žuvusių per tuos tragiškus
įvykius.
Ceremonija prie Armėnijos pagrindinė Ečmiadzino katedros netoli
Jerevano baigėsi 19 val. 15 min. vietos laiku, o tie skaitmenys -1915
– simbolizavo metus, kai prasidėjo žudynės.
„Pragaištingais armėnų genocido metais milijonai mūsų
žmonių buvo iš anksto apgalvotu būdu iškeldinti ir išžudyti,
patyrė ugnį ir kalaviją, paragavo karčių kankinimų ir sielvarto
vaisių“, – per tas pamaldas sakė Armėnijos apaštališkosios
bažnyčios vadovas, katalikosas Karekinas II.
„Genocido kankinių paskelbimas šventaisiais neša naują
gyvybę teikiantį kvėpavimą, orumą ir palaiminimą mūsų
nacionaliniam bei dvasiniam gyvenimui“, – pridūrė jis.
Armėnija ir didžiulė pasaulio armėnų diaspora dešimtmečius
kovojo, kad Osmanų pajėgų 1915–1917 metais vykdytos žudynės
būtų pripažintos tikslingu genocidu.
Tačiau šiuolaikinė Turkija, susikūrusi ant subyrėjusios
Osmanų imperijos pamato, iki šiol atsisako tai padaryti, o Ankaros
ir Jerevano santykiai tebėra įšaldyti.
Ankara sako, kad argumentuodama, kad 300–500 tūkst. armėnų ir
ne mažiau turkų žuvo per civilinius neramumus, kai osmanų armija
kovojo su Rusijos imperijos pajėgomis ir jas palaikiusiais armėnais
dėl rytinės Anatolijos kontrolės.
Retame interviu, kurį ketvirtadienį parodė Turkijos televizija,
Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas išreiškė viltį, kad abi
šalys sugebės rasti bendrą kalbą.
„Akivaizdu, kad abiejų tautų susitaikymą turės įvykti
Turkijai pripažinus genocidą“, – jis sakė televizijai „CNN-
Turk“.
Prieš atminimo ceremonijas Turkija sukėlė diplomatinę audrą,
smerkdama Europoje stiprėjantį „rasizmą“.
Anksčiau šį mėnesį Ankara taip pat atšaukė savo pasiuntinį
iš Vatikano, kai popiežius Pranciškus armėnų žudynes pavadino
„pirmuoju XX amžiau genocidu“.
Turkija penktadienį priims pasaulio lyderius, atvyksiančius
minėti Galipolio mūšio pradžios 100-ųjų metinių, nors ši
ceremonija organizuojama viena diena anksčiau.
S.Sargsianas kaltino Ankarą sąmoningai „stengiantis nukreipti
pasaulio dėmesį“ nuo minėjimų Jerevane.