1945 metų balandžio 29 dieną į Dachau koncentracijos stovyklą
kariniais sunkvežimiais atvykę amerikiečių kariai buvo sukrėsti
patekę į neapsakomo siaubo vietą, kurioje buvo nužudyta ar nuo
ligų ir bado mirė 41 tūkst. žmonių.
Šiais metais panašios 70 metų sukakties atminimo ceremonijos
vyko ir kitose buvusiose koncentracijos stovyklose. Sausio mėnesį
jos prasidėjo nuo Aušvico, kuris buvo įkurtas nacių okupuotoje
Lenkijoje, bet Dachau yra vienintelė, kurioje apsilankė A. Merkel.
Pliaupiant smarkiam lietui iškilmingą renginio, kuriame dalyvavo
per 130 buvusių šios stovyklos kalinių, taip pat buvę
išlaisvintojai amerikiečiai, tylą nutraukė koplyčios varpų
gausmas.
A.Merkel ir ir buvęs prancūzų kalinys Clement'as Quentinas, kuris nepaisydamas silpnos savo sveikatos grįžo į Dachau dalyvauti ceremonijoje, padėjo gėlių vainiką prie
memorialo, stovinčio priešais buvusį krematoriumą.
„Mes visi visiems laikams esame pakviesti niekada neužsimerkti
ir neužsikimšti ausų, jei šiandien matome ar girdime, kai yra
užkabinėjami, bauginami grasinimais ar puldinėjami žmones, vienaip
ar kitaip besitapatinantys kaip žydai ar stojantys Izraelio
valstybės pusėn“, – per iškilmingą ceremoniją sakė A. Merkel.
„Mes visi amžiams esame pakviesti akivaizdžiai parodyti, kad
žydų gyvenimas yra mūsų tapatybės dalis“, – pridūrė
Vokietijos kanclerė.
A. Merkel padėkojo buvusiems kaliniams už tai, kad jie
pasidalijo atsiminimais apie kančias, kurios „peržengia mūsų
vaizduotę“ ir kurios, jos teigimu, šiandien jaunimui padeda
„nuogus skaičius ir duomenis susieti su veidais, vardais ir
individualiais gyvenimais“.
Ji taip pat pabrėžė, kaip svarbu užtikrinti, kad šių laikų
jaunimas nepasuktų į ekstremizmą.
Centrinės žydų tarybos Vokietijoje prezidentas Josefas
Schusteris sakė, kad A.Merkel buvimas kartu su
išgyvenusiaisiais yra „solidarumo ženklas“.
Jis paragino stengtis, kad neišblėstų Holokausto atminimas ir
priminei jaunesnei kartai, kad dabar jai teks „atsakomybė“ siekti,
kad ši tragedija nebūtų pamiršta.
C.Quentinas naujienų agentūrai AFP neseniai sakė, kad tuo metu,
kai pasirodė Dachau išlaisvintojai, jis tiesiog „laukė, kol
mirs“.
„Mes nebebuvome normalūs žmonės, dar nebuvome gyvūnai, bet
iki to trūko visai nedaug“, – sakė 94 metų buvęs rezistentas,
gyvenantis vakarinėje Prancūzijos dalyje.
Jis taip pat pasakojo, kad per 10 mėnesių, praleistų Dachau,
buvo priverstas dalyvauti SS medicininiuose eksperimentuose: stovyklos
gydytojai tyčia apkrėtė jį tuberkoliuze.
Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama
trečiadienį atidavė pagarbą daugiau kaip 200 tūkst. žydų,
gėjų, romų, politinių oponentų, neįgaliųjų ir karo belaisvių,
kurie nuo 1933 metų buvo įkalinti Dachau.
Naciai politiniams kaliniams skirtą Dachau koncentracijos
stovyklą įkūrė 1933 metų kovą, praėjus vos kelioms savaitės po
to, kai į valdžią atėjo Adolfas Hitleris.
Tai buvo pirmoji tokia vieta Vokietijoje, vėliau tapusi modeliu
ir kitoms koncentracijos stovykloms.
Šios ceremonijos išvakarėse A. Merkel savo savaitiniame
pranešime pabrėžė „ypatingą Vokietijos atsakomybę“ praėjus
70 metų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
„Mes, vokiečiai, dėmesingai, jautriai ir gerai žinodami
turime jausti ypatingą atsakomybę dėl to, ką padarėme
nacionalsocializmo laikotarpiu“, – teigė ji.
2013 metais A. Merkel tapo pirmąja Vokietijos kanclere,
apsilankiusia Dachau koncentracijos stovykloje, bet sulaukė kritikos
dėl to, kad šis vizitas buvo surengtas 2013 metų visuotinių
rinkimų kampanijos metu prieš vieną susitikimą su rėmėjais alaus
palapinėje.