Nežinomi asmenys Kalugos mieste iškėlė milžiniškus plakatus. Viename jų Rusijos ir Šv.Georgijaus vėliavų fone puikuojasi užrašas: „Šiandien Krymas – rytoj Roma! Su didele švente – Gegužės 9-ja!“
Rusijoje iki šiol didžiuojamasi ne tik pergale Antrajame pasauliniame kare, bet ir Krymo okupacijos bei aneksijos faktu.
Tiesa, Kremliaus nuomone, 2014-ųjų pavasarį įvykdyta Kymo atplėšimo nuo Ukrainos operacija tebuvo teisėtas Rusijos žingsnis – reakcija į tariamą nacistų siautėjimą ir grėsmę iš Kijevo. Vis dėlto kodėl Krymo okupacijos faktą šlovinančiame plakate atsirado Italijos sostinė lieka neaišku.
Dar keistesnis pasirodė kitas plakatas, kuriame pažymimos didžiausios Rusijos karinės pergalės. Čia minimi ir 1242 m. įvykęs Ledo arba Peipaus ežero mūšis, kuriame Naugardo kunigaikštis įveikė Livonijos ordino riterių kariuomenę, ir 1380 m. vykęs Kulikovo mūšis, po kurio sumušti mongolai vėliau nusiaubė Maskvą, ir 1812-ųjų Borodino kautynės, kurias rusai prancūzams faktiškai pralaimėjo, atsitraukę iš mūšio lauko, ir 1943-ųjų Kursko mūšis – didžiausios tankų kautynės žmonijos istorijoje, ir galiausiai netikėtai sąraše atsidūrusios Debalcevės kautynės, vykusios šių metų vasarį.
Pastarojo mūšio paminėjimas išties keistas. Ne tik todėl, kad savo mastu ar reikšme jis neprilygsta anksčiau išvardytiems, bet ir todėl, kad oficialiai Kremlius neigė ir iki šiol neigia, kad Debalcevės apsupties ar tiesiog Ukrainos karo metu iš viso dalyvavo Rusijos kariai.
Kalugos srities gubernatorius Anatolijus Artamonovas tokių plakatų, kuriems išleisti prireikė nemenkos sumos pinigų, iškėlimą pavadino provokacija. Apie galimas provokacijas esą buvo įspėta iš anksto, tačiau niekas nesiėmė veiksmų.
Rusai kaip mat ėmė šaipytis, jog pagal plakatų logiką, jei Rusijos karių nebuvo Ukrainoje, tai ir Romos užimti rusų kariai tikrai neketina.
