N.Modi, nevengiantis fotografų dėmesio ir darytis asmenukių,
atrodo raginantis pradėti kultūrinę revoliuciją, pamindamas
šimtmečius gyvuojančias kastų tradicijas, pagal kurias gatves
valantis valstybės tarnautojas Indijos visuomenei atrodo
neįsivaizduojamas. Pradėjęs naują kampaniją „Swachh Bharat
Abhiyaan“ („Švarios Indija misija“), premjeras metė iššūkį
tam susiskirstymui, reikšdamas pagarbą paprastam fiziniam darbui ir
sakydamas, kad švarus gyvenimo būdas turi tapti nacionaliniu tikslu.
Vis dėlto tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai N.Modi
viešai pasirodė su šluota.
Praėjus metams nuo premjero darbo pradžios, Indija išliko
tradiciškai nešvari: oro tarša kai kuriose šalies vietose yra
viena didžiausių pasaulyje, jos upės dvokia nuo kanalizacijos
nuotekų, o daugiau negu pusė iš 1,2 mlrd. šalies gyventojų
gamtinius reikalus iki šiol atlieka po atviru dangumi. Nors
vyriausybės pateikia viziją apie naują tviskantį pasaulį su
išmaniaisiais miestais, skaidriais kaip krištolas vandens
telkiniais, visiems prieinama saulės energija ir tualetais, kol kas
išlieka paslaptis, kaip N.Modi planuoja tai pasiekti.
Pasak aplinkosaugos ekspertų, vyriausybė tuo pačiu metu deda
pastangas, kad būtų atšaukti kai kurie sunkiai iškovoti
ekologiniai įstatymai.
Kai šimtai milijonų žmonių gyvena skurde, daugelis
įsitikinę, kad svarbu bet kokia kaina užtikrinti ekonomikos
augimą. Naujausiame biudžete išlaidos aplinkos apsaugai buvo
apkarpytos 25 proc., bet mažai kas dėl to protestavo. Verslo
lyderiai tai pat giria N.Modi vadovavimą, sakydami, kad premjeras
itin aktyviai stengiasi pritraukti užsienio investicijų ir gerina
Indijos įvaizdį.
N.Modi požiūris artimas ankstesnei Vakarų šalių strategijai
„pirmiau užaugti, o susitvarkyti vėliau“, sako istorijas
Ramachandra Guha.
„Bet mes negalime naudotis kolonijomis, kitaip negu galėjo
Europa, – pabrėžė jis. – Nėra nei vienos Indijos dalies,
kurioje niekas negyventų. Jeigu įrengi akmens anglių kasyklą,
pastatai fabriką prie upės – tuomet iš kažko atimi žemę,
švarų vandenį arba miškus.“
Indija yra pagarsėjusi nesugebėjimu vykdyti savo planus.
Ankstesnės vyriausybės žadėjo užtikrinti geresnę higieną,
švaresnes upes, plėtoti atsinaujinančių šaltinių energetiką ir
vykdyti įvairias kovos su tarša priemones.
N.Modi žada iki 2022 metų penkiskart išplėsti saulės
energetikos sektorių, o iki 2019-ųjų – užtikrinti, kad visi
gyventojai galėtų naudotis tualetais, taip pat išvalyti Gangos upę
nuo fekalinių nuotekų ir teršalų. Kad šis pažadas būtų
išpildytas, reikėtų įrengti po 70 tūkst. tualetų per dieną.
Indijai dar lieka įrengti apie 100 mln. tualetų, o lėšos higienos
gerinimui naujausiame biudžete buvo sumažintos perpus.
Aplinkosaugininkai smarkiai susirūpinę, koks bus N.Modi
vyriausybės palikimas. Jie pažymi, kad didėja spaudimas aplinkos
apsaugos politikai, turinčiai pažaboti taršą, užkirsti kelią
nesąžiningam žemės nusavinimui ir suteikti didesnius įgaliojimus
genčių bendruomenėms tvarkytis savo gyvenamosiose teritorijose.
Atėjęs į valdžią, N.Modi vienu iš pirmųjų savo įsakų
įkūrė komitetą, kuris po trijų mėnesių paskelbė ataskaitą,
rekomenduojančią iš esmės pertvarkyti aplinkosaugos reguliavimą.
Be kita ko, tame dokumente siūloma atsisakyti nepriklausomų taršos
priežiūros institucijų ir leisti nustatinėti taršos politiką
pačiam verslui.
N.Modi ir daugelis jo ministrų leido aiškiai suprasti, kad
Indijos ekologinius įstatymus laiko kliūtimi ekonomikos plėtrai,
stabdančia pramonės vystymąsi ir infrastruktūros objektų, tokių
kaip užtvankos, keliai ir geležinkeliai, statybas.
Indijos ekonomika kelerius metus augo tik po 4–5 procentus,
verslo ir investuotojų pasitikėjimui blėstant dėl painaus
biurokratijos voratinklio, staigių politikos pokyčių ir didžiulio
masto korupcijos skandalų. Tačiau ekonomistai prognozuoja, kad
Indija šiemet paverš pasaulinės ekonomikos augimo lyderės statusą
iš Kinijos – prognozuojama, kad šalies ūkis išsiplės 7,4
procento.
Tačiau blogėjanti aplinkos būklė Indijai kasmet kainuoja bent
5,7 proc. bendrojo vidaus produkto, sako Pasaulio bankas.
Prognozuojama, kad tie nuostoliai didės, dėl jungtinio taršos
poveikio blogėjant visuomenės sveikatos būklei, nykstant Indijos
miškams, degraduojant dirvožemiams ir senkant vandens ištekliams.
Kritikai perspėja N.Modi, kad jis gali sulaukti neigiamo atsako,
mažindamas vietos bendruomenių teises ir aukodamas dešimtmečius
gyvavusius aplinkosaugos įstatymus, reikalaujančius griežtai
vertinti plėtros projektų poveikį aplinkai, net jeigu tų teisės
aktų ne visuomet laikomasi.
Žvejai pradėjo protestuoti dėl pakrančių taršos, o dešimtys
tūkstančių ūkininkų praeitą mėnesį sukilo prieš planus
palengvinti žemės nusavinimo tvarką. Jau kelis dešimtmečius
vykstantis maoistų sukilimas nežada liautis, palaikomas miškingų
šalies regionų bendruomenių, kurios taip pat reikalauja
sąžiningesnio pajamų iš šalies gamtinių išteklių padalijimo.
„Man atrodo, kad visa tai galiausiai blogai baigsis, – sakė
Delyje įsikūrusios aplinkosaugos konsultacinės grupės ERC
direktorius Pushpas Jainas. – Jeigu eliminuosime
viešus svarstymus, kuriuose poveikį patiriantys žmonės gali būti
išklausyti, tuomet rūpesčių neišvengsime.“