Šis žingsnis atspindi drastiškai pasikeitusį požiūrį į tą
prieštaringai vertinamą istorinį simbolį valstijoje, kuri 1860
metais pirmoji paskelbė pasitraukianti iš JAV ir taip atvėrė duris
Amerikos pilietiniam karui, taip pat prieš daugiau negu 50 metų
iškėlė tą vėliavą priešais Valstijos rūmus, protestuodama dėl
pilietinių teisių judėjimo.
Sprendimas pašalinti vėliavą, kurią vieni laiko pietinių
valstijų pasididžiavimo, o kiti – atgrasaus rasizmo simboliu, buvo
priimtas anksti ketvirtadienį, po ilgiau negu 13 valandų trukusių
įtemptų debatų.
Konfederatų karinė vėliava tapo emocingų debatų objektu po
to, kai vienas jaunas baltųjų viršenybės šalininkas nušovė
devynis juodaodžius maldininkus istorinėje afroamerikiečių
bažnyčioje Čarlstono mieste.
Atstovų Rūmai patvirtino anksčiau valstijos Senato priimtą
nutarimą 93 balsais prieš 27. Kad šis sprendimas būtų priimtas,
buvo reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma.
Kai buvo paskelbtas Atstovų Rūmų sprendimas, valstijos
gubernatorė respublikonė Nikki Haley pareiškė, kad
atėjo „nauja diena Pietų Karolinoje – diena, kai mes visi galime
didžiuotis“.
Anksti ketvirtadienį paskelbtame pranešime N.Haley nurodė, kad
šis žingsnis „iš tiesų mus visus suburia kartu, mums toliau
gyjant – kaip vienai tautai ir vienai valstijai“.
N.Haley vadovavo pastangoms pašalinti konfederatų vėliavą iš
valstijos parlamento teritorijos po praeitą mėnesį įvykusių
šaudynių Čarlstone.
Naujajame dokumente nurodoma, kad vėliava turės būti pašalinta
per 24 valandas po to, kai gubernatorė pasirašys šį nutarimą.
Kol kas tiksliai neaišku, kad B.Haley tai padarys – tikėtina,
kad tam gali prireikti kelių dienų.