Šio balsavimo rezultatai tapo pergale nacionalistinių pažiūrų
premjerui Shinzo Abe kitiems dešiniosios stovyklos
veikėjams, kurie ignoravo visuomenės pyktį, sakydami, kad stengiasi
išvaduoti šalį nuo JAV primestos konstitucijos pančių.
Pasak jų, iki šiol pagrindinis įstatymas neleido Japonijai
turėti visaverčių ginkluotųjų pajėgų ir trukdė Tokijui imtis
priemonių, reikalingų apsaugoti šalies piliečiams, taip pat
padėti sąjungininkams ir draugams.
Sh.Abe valdančioji koalicija viena nubalsavo už naująjį
paketą, kai visos pagrindinės opozicijos partijos paliko žemųjų
parlamento rūmų salę protestuodamos prieš šį žingsnį. Jų
boikotas atspindi didelės visuomenės dalies nepritarimą siūlomoms
pataisoms.
„Saugumo padėtis aplink Japoniją vis labiau aštrėja“, –
Sh.Abe sakė žurnalistams po balsavimo, aiškiai turėdamas galvoje
Kinijos stiprėjimą.
„Šie teisės aktai būtini, kad apsaugotų Japonijos žmonių
gyvybes ir užkirstų kelią karui dar prieš jam įsiplieskiant“,
– aiškino jis,
Antradienį apie 60 tūkst. žmonių dalyvavo mitinge prie
parlamento, kurio žemuosiuose rūmuose vyko debatai dėl teisės
aktų paketo, turinčio suteikti didesnius įgaliojimus Japonijos
kariuomenei, kurios veikla yra griežtai ribojama.
Per tą demonstraciją įvyko protestuotojų susistumdymų su
policija, o du apie 60 metų vyrai buvo suimti dėl pareigūnų
užpuolimo, pranešė vietos žiniasklaida.
Demonstracijos Japonijoje paprastai būna mažos ir labai
tvarkingos, bet pastarasis klausimas itin įaudrino didelę
visuomenės dalį.
Be kita ko, siūlomas įvairių įstatymų pataisų paketas leis
Japonijos kariuomenei dalyvauti ne pagal Jungtinių Tautų mandatą
rengiamose taikos palaikymo misijose, jeigu jį patvirtins aukštieji
parlamento rūmai.
Sh.Abe vadovaujama Liberalų demokratų partija (LDP) ir jos
koalicijos partneriai turi daugumą aukštuosiuose rūmuose, bet
apžvalgininkai perspėja, kad įstatymų leidėjai tą paketą gali
atmesti arba pasiūlyti pataisų.
Kita vertus, žemieji parlamento rūmai bet kokius pakeitimus gali
atšaukti, jeigu už tai balsuotų dviejų trečdalių dauguma, kurią
Sh.Abe veikiausiai sugebėtų užsitikrinti. Tikėtina, kad šie
teisės aktai įsigalios ateinantį rudenį.
Premjeras, kuris yra uolus nacionalistas, nori „normalizuoti“
Japonijos gynybos politiką, kuri iki šiol buvo smarkiai apribota
konstitucijos, parašytos okupacinės JAV administracijos po Antrojo
pasaulinio karo.
Negalėdamas užsitikrinti pakankamo palaikymo pakeisti
konstitucijos straipsniams, įpareigojantiems vykdyti pacifistinę
politiką, Sh.Abe pakeisti pagrindinio įstatymo interpretaciją
papildomais teisės aktais, ignoruodamas teisės ekspertų
perspėjimus, kad tokie įstatymai prieštarauja konstitucijai.
Chaotiški debatai
Ketvirtadienį vykęs balsavimas buvo Sh.Abe pergalė, bet
daugėja ženklų, kad ši kampanija sukels didelių politinių
padarinių. Apklausos rodo, kad visuomenės dauguma nusistačiusi
prieš naujuosius teisės aktus, o anksčiau buvęs itin didelis
Sh.Abe populiarumas blėsta.
Trečiadienį parlamento komitetų posėdžių salėje tvyrojo
sumaištis, kai ją užplūdo opozicijos deputatai, nesėkmingai
mėginę blokuoti svarstymą.
Dešimtys politikų laikė plakatus su užrašais, sakančiais,
kad jie yra „verčiami“ balsuoti už siūlomus teisės aktus –
pasak jų, iš esmės prieštaraujančius pacifistinei konstitucijai.
Įstatymų leidėjai skandavo „Ne“ ir laikė plakatus su
užrašais „Ne Abe politikai“, „Ne priverstiniam sprendimui“.
Tuo tarpu LDP deputatai pasiekė, kad balsavimas įvyktų ir jį
tvirtai laimėjo.
Esminė pataisa naujajame pakete leidžia Japonijos kariuomenei
dalyvauti operacijose, turinčiose užtikrinti šalies sąjungininkų
saugumą, vykdant „kolektyvinę gynybą“, net jeigu nebūtų
iškilusi tiesioginė grėsmė Japonijai ir jos žmonėms. Tokią
galimybę ankstesnės vyriausybės atmesdavo.
Protestuotojai, tarp kurių buvo daug vidutinio ir senyvo amžiaus
žmonių, sakė, kad naujoji politika įtrauks Japoniją į Amerikos
karus atokiuose pasaulio regionuose.
Tačiau reformos šalininkai pabrėžia, kad įsitraukimo į bet
kokį konfliktą sąlygos išliks daug labiau suvaržytos negu
daugelyje kitų šalių.
Jie tvirtina, kad šalies politika turi būti pakeista,
atsižvelgiant į kintančią saugumo aplinką Azijoje, kur Šiaurės
Korėja tradiciškai išlieka karinga ir nenuspėjama, o Kinijos tonas
tampa vis labiau kategoriškas.
Kinijai žingsnis nepatiko
Kinija ketvirtadienį pareiškė, kad Japonijos parlamento žemųjų rūmų priimti saugumo teisės
aktai yra „beprecedentis žingsnis nuo Antrojo pasaulinio karo
laikų“, keliantis klausimų dėl šalies gynybos politikos.
Pagal šiuos įstatymus japonų kariai pirmą kartą nuo
1945-ųjų galės būti pasiųsti kautis kitose šalyse.
„Visiškai pagrįsta kelti klausimą, ar Japonija nesirengia
atsisakyti tik į gynybą orientuotos savo politikos“, – sakoma
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Hua Chunying
paskelbtame pareiškime.
