Šis istorinis posūkis, įamžinantis itin svarbų JAV prezidento
Baracko Obamos užsienio politikos pasiekimą, įvyko
stulbinamai greitai – praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai abi
šalys susitarė pagerinti ryšius ir laikyti viena kitą
lygiateisėmis partnerėmis.
Vašingtonas akivaizdžiai pripažino, kad nepasiteisino jo
pastangos pasiekti pokyčių komunistinio režimo griežtai
kontroliuojamoje Kuboje, taikant izoliaciją ir prekybos suvaržymus,
todėl buvo nuspręsta, kad tiesioginiai ryšiai su Havana yra
geresnis būdas skatinti ją artėti prie demokratijos bei
klestėjimo.
Kubos mėlynai ir baltai dryžuota vėliava su raudonu trikampiu
ir balta žvaigžde buvo iškelta šalia kitų JAV sąjungininkų
vėliavų Valstybės departamento pastato vestibiulyje apie 4 val.
vietos (11 val. Lietuvos) laiku, sakė vienas naujienų agentūros AFP
fotografas.
Ji taip pat iškilo ant Kubos diplomatinės atstovybės
Vašingtone, kuriai pirmadienį buvo grąžintas ambasados statusas.
Ambasados statusas taip pat buvo grąžintas JAV interesų biurui
Havanoje, kur ateinančiomis savaitėmis turėtų būti surengta
iškilminga ceremonija, kai į Kubos sostinę atvyks Amerikos
valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), o ant atstovybės
pastato bus iškelta JAV vėliava.
Pirmadienį numatytas dar vienas istorinis įvykis: JAV valstybės
sekretorius Johnas Kerry oficialiai priims savo
kolegą iš Kubos Bruno Rodriguezą, o po
diplomatų susitikimo, 13 val. 45 min. vietos (20 val. 45 min.
Lietuvos) laiku, bus surengta jų bendra spaudos konferencija.
Anksčiau pirmadienį B.Rodriguezas vadovaus ceremonijoje, per
kurią Kubos interesų biuras įgis visavertės ambasados statusą.
Apie abiejų šalių susitaikymą pirmąkart buvo paskelbta pernai
gruodžio 17 dieną, kai B.Obama ir Kubos prezidentas Raulis Castro sutiko baigti abiejų šalių priešiškumą ir
siekti normalizuoti ryšius.
Po virtinės derybų Havanoje ir Vašingtone diplomatiniai
santykiai buvo atkurti, praėjus vos septyniems mėnesiams
Atkuriamas pasitikėjimas
Abi šalys perspėjo, kad šie žingsniai tėra pradžia ir kad
atitolti nuo dešimtmečius tvyrojusio didelio priešiškumo nėra
lengva.
Esama „klausimų, dėl kurių mūsų požiūriai nesutampa“,
penktadienį pripažino Valstybės departamento atstovas Johnas Kirby.
Jungtinės Valstijos „nori pereiti nuo Šaltojo karo laikų
taktikos prie konstruktyvaus angažavimosi, kuris leistų palaikyti ir
galinti Kubos žmones“, Brookingso (Brukingso) instituto analitikas
Tedas Piccone sakė AFP.
„Jungtinės Valstijos reikalingos Kubai kaip ekonomikos
lokomotyvas į sunkią padėtį patekusiai jos ekonomikai; (Havana)
tikisi pritraukti naujų užsienio investicijų ir žmogiškojo
kapitalo, kad atnaujintų savo socialistinį modelį, bet nesiimdama
politikos reformų“, – aiškino jis.
„Stiprinti pasitikėjimą bus kritiška gebėjimui žengti į
priekį“, – pridūrė T.Piccone.
Žmogaus teisės išlieja viena labiausiai ginčijamų temų:
Vašingtonas spaudžia Kubą didinti žodžio, tikėjimo ir
žiniasklaidos laisvė šioje Karibų saloje.
Kai kurie respublikonai griežtai kritikuoja šį procesą,
sakydami, kad JAV suartėjimas su Kuba yra pernelyg skubotas.
Senatorius Marco Rubio, kuris yra imigrantų iš
Kubos sūnus ir siekia ateinančiais metais varžytis dėl JAV
prezidento posto, pažadėjo nutraukti diplomatinius ryšius su
„antiamerikietiška komunistine tironija“, jeigu būtų
išrinktas.
„Šis pripažinimas kažkokiu būdu siunčia žinią disidentams
ir kitiems pasaulyje, kad Jungtinės Valstijos laiko dabartinio
pavidalo Kubos valdymą teisėta valdymo forma“, – jis sakė
televizijos CNN laidai „State of the Union“.
Išliekantys nesutarimai
Kita opi tema – kompensacijos už amerikiečių turtą,
konfiskuotą po 1959 metų Kubos revoliucijos, vadovaujamos Fidelio
Castro. Jungtinėse Valstijose yra iškelta apie 5
911 bylų, kuriose pateiktų turto pretenzijų suma siekia 7–8 mlrd.
dolerių.
Raulis Castro savo ruožtu ragino B.Obamą panaudoti savo
prezidentines galias ir „išardyti“ ekonominį embargą, taikomą
nuo 1960 metų, vadindamas jį pagrindine kliūtimi pastangoms
normalizuoti dvišalius santykius.
Vašingtonas taip pat nori užtikrinti, kad Kuba išduotų kelis
bėglius amerikiečius, ieškomus Jungtinių Valstijų.
To sąrašo viršuje yra buvusi juodaodžių ekstremistų
judėjimo „Juodosios panteros“ (Black Panther) narė Joanne
Chesimard, ieškoma dėl vieno policininko
nužudymo Naujajame Džersyje 1973 metais. Ji slapstosi Kuboje nuo
1984 metų.
JAV interesų biuras Havanoje taip pat atgaus visavertės
ambasados statusą, bet be didelių iškilmių. Ten dirbantys
diplomatai artimiausiomis savaitėmis lauks atvykstant J.Kerry, kuris
yra atsakingas už JAV vėliavos iškėlimo ant to pastato
organizavimą.
Pasak JAV pasiuntinės Lotynų Amerikai Robertos Jackson, įtemptose derybose pavyko pašalinti vieną kliuvinį –
kad amerikiečiams diplomatams būtų leista laisvai veikti visoje
Kuboje.
Nors amerikiečiai diplomatai ir toliau privalės iš anksto
informuoti Kubos valdžią apie savo keliones šalyje, jiems
nebereikės gauti specialaus leidimo.