Po 54 metų JAV ir Kuba atkuria diplomatinius santykius

2015 m. liepos 20 d. 09:27
lrytas.lt
Atkuriamas pasitikėjimas
Daugiau nuotraukų (1)
Šis istorinis posūkis, įamžinantis itin svarbų JAV prezidento Baracko Obamos užsienio politikos pasiekimą, įvyko stulbinamai greitai – praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai abi šalys susitarė pagerinti ryšius ir laikyti viena kitą lygiateisėmis partnerėmis.
Vašingtonas akivaizdžiai pripažino, kad nepasiteisino jo pastangos pasiekti pokyčių komunistinio režimo griežtai kontroliuojamoje Kuboje, taikant izoliaciją ir prekybos suvaržymus, todėl buvo nuspręsta, kad tiesioginiai ryšiai su Havana yra geresnis būdas skatinti ją artėti prie demokratijos bei klestėjimo. Kubos mėlynai ir baltai dryžuota vėliava su raudonu trikampiu ir balta žvaigžde buvo iškelta šalia kitų JAV sąjungininkų vėliavų Valstybės departamento pastato vestibiulyje apie 4 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku, sakė vienas naujienų agentūros AFP fotografas.
Ji taip pat iškilo ant Kubos diplomatinės atstovybės Vašingtone, kuriai pirmadienį buvo grąžintas ambasados statusas. 
Ambasados statusas taip pat buvo grąžintas JAV interesų biurui Havanoje, kur ateinančiomis savaitėmis turėtų būti surengta iškilminga ceremonija, kai į Kubos sostinę atvyks Amerikos valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), o ant atstovybės pastato bus iškelta JAV vėliava.
Pirmadienį numatytas dar vienas istorinis įvykis: JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry oficialiai priims savo kolegą iš Kubos Bruno Rodriguezą, o po diplomatų susitikimo, 13 val. 45 min. vietos (20 val. 45 min. Lietuvos) laiku, bus surengta jų bendra spaudos konferencija.
Anksčiau pirmadienį B.Rodriguezas vadovaus ceremonijoje, per kurią Kubos interesų biuras įgis visavertės ambasados statusą.
Apie abiejų šalių susitaikymą pirmąkart buvo paskelbta pernai gruodžio 17 dieną, kai B.Obama ir Kubos prezidentas Raulis Castro sutiko baigti abiejų šalių priešiškumą ir siekti normalizuoti ryšius.
Po virtinės derybų Havanoje ir Vašingtone diplomatiniai santykiai buvo atkurti, praėjus vos septyniems mėnesiams
Atkuriamas pasitikėjimas
Abi šalys perspėjo, kad šie žingsniai tėra pradžia ir kad atitolti nuo dešimtmečius tvyrojusio didelio priešiškumo nėra lengva.
Esama „klausimų, dėl kurių mūsų požiūriai nesutampa“, penktadienį pripažino Valstybės departamento atstovas Johnas Kirby.
Jungtinės Valstijos „nori pereiti nuo Šaltojo karo laikų taktikos prie konstruktyvaus angažavimosi, kuris leistų palaikyti ir galinti Kubos žmones“, Brookingso (Brukingso) instituto analitikas Tedas Piccone sakė AFP.
„Jungtinės Valstijos reikalingos Kubai kaip ekonomikos lokomotyvas į sunkią padėtį patekusiai jos ekonomikai; (Havana) tikisi pritraukti naujų užsienio investicijų ir žmogiškojo kapitalo, kad atnaujintų savo socialistinį modelį, bet nesiimdama politikos reformų“, – aiškino jis.
„Stiprinti pasitikėjimą bus kritiška gebėjimui žengti į priekį“, – pridūrė T.Piccone.
Žmogaus teisės išlieja viena labiausiai ginčijamų temų: Vašingtonas spaudžia Kubą didinti žodžio, tikėjimo ir žiniasklaidos laisvė šioje Karibų saloje.
Kai kurie respublikonai griežtai kritikuoja šį procesą, sakydami, kad JAV suartėjimas su Kuba yra pernelyg skubotas.
Senatorius Marco Rubio, kuris yra imigrantų iš Kubos sūnus ir siekia ateinančiais metais varžytis dėl JAV prezidento posto, pažadėjo nutraukti diplomatinius ryšius su „antiamerikietiška komunistine tironija“, jeigu būtų išrinktas.
„Šis pripažinimas kažkokiu būdu siunčia žinią disidentams ir kitiems pasaulyje, kad Jungtinės Valstijos laiko dabartinio pavidalo Kubos valdymą teisėta valdymo forma“, – jis sakė televizijos CNN laidai „State of the Union“.
Išliekantys nesutarimai
Kita opi tema – kompensacijos už amerikiečių turtą, konfiskuotą po 1959 metų Kubos revoliucijos, vadovaujamos Fidelio Castro. Jungtinėse Valstijose yra iškelta apie 5 911 bylų, kuriose pateiktų turto pretenzijų suma siekia 7–8 mlrd. dolerių.
Raulis Castro savo ruožtu ragino B.Obamą panaudoti savo prezidentines galias ir „išardyti“ ekonominį embargą, taikomą nuo 1960 metų, vadindamas jį pagrindine kliūtimi pastangoms normalizuoti dvišalius santykius.
Vašingtonas taip pat nori užtikrinti, kad Kuba išduotų kelis bėglius amerikiečius, ieškomus Jungtinių Valstijų.
To sąrašo viršuje yra buvusi juodaodžių ekstremistų judėjimo „Juodosios panteros“ (Black Panther) narė Joanne Chesimard, ieškoma dėl vieno policininko nužudymo Naujajame Džersyje 1973 metais. Ji slapstosi Kuboje nuo 1984 metų.
JAV interesų biuras Havanoje taip pat atgaus visavertės ambasados statusą, bet be didelių iškilmių. Ten dirbantys diplomatai artimiausiomis savaitėmis lauks atvykstant J.Kerry, kuris yra atsakingas už JAV vėliavos iškėlimo ant to pastato organizavimą.
Pasak JAV pasiuntinės Lotynų Amerikai Robertos Jackson, įtemptose derybose pavyko pašalinti vieną kliuvinį – kad amerikiečiams diplomatams būtų leista laisvai veikti visoje Kuboje.
Nors amerikiečiai diplomatai ir toliau privalės iš anksto informuoti Kubos valdžią apie savo keliones šalyje, jiems nebereikės gauti specialaus leidimo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.