Ukrainos valstybinė fiskalinė tarnyba (GFS) paskelbė 38 knygų,
draudžiamų įvežti į šalį, sąrašą, kuriame išvardytos
Rusijos autorių knygos, daugiausiai išleistos 2014–2015 metais.
Tarp patekusių į tą sąrašą buvo žiniasklaidos garsenybių,
tokių kaip Sergejus Dorenka, taip pat kritikų pagyrimų pelnęs
rašytojas Eduardas Limonovas.
„Piliečiams, taip pat išoriniams ekonominės veiklos
subjektams, kurių veikla susijusi su knygų gabenimu per Ukrainos
pasienio muitinę, pateikiame leidinių, kuriuos draudžiama įvežti
Ukrainos teritoriją, sąrašą, siekiant užkirsti kelią
informacinio karo ir dezinformacijos metodų naudojimui prie Ukrainos
piliečius, neapykantos žmonėms, fašizmo, ksenofobijos ir
separatizmo ideologijų skleidimą ir nutraukti kėsinimąsi į
teritorinį vientisumą bei Ukrainos konstitucijos nustatytą
valstybės santvarką“, – sakoma GFS tinklalapyje paskelbtame
pranešime.
Tarp uždraustų leidinių išvardytos Maksimo Kalašnikovo ir
Sergejaus Buntovskio knygos „Putino kodas“ (Kod Putina),
„Nepriklausoma Ukraina: projekto krachas“ (Nezavisimaja Ukraina:
krach projekta), „Pirmyn į TSRS-2“ (Vpered v SSSR-2), „Rusų
tautos genocidas“ (Genocid russkogo naroda), „Antrojo
dešimtmečio cunamis“ (Cunami 2010-ch godov), „Antžmogis kalba
rusiškai“ (Sverchčelovek govorit po-russki); E.Limonovo knyga
„Kijev kaput“ (Kijev kaput. Kniga jarosti), Aleksandro Dugino
„Ukraina. Mano karas. Geopolitinis dienoraštis“ (Ukraina. Moja
vojna. Geopolitičeskij dnevnik) ir „Rusijos Eurazijos revanšas“
(Evrazijskij revanš Rossii); Fiodoro Berezino „Ukrainos frontas.
Raudonosios žvaigždės virš Maidano“ (Ukrainskij front. Krasnye
zvezdy nad Maidanom) ir „2010-ųjų karas. Ukrainos frontas“
(Vojna 2010. Ukrainskij front); Nikolajaus Starikovo „Ukraina.
Chaosas ir revoliucija – dolerio ginklas“ (Ukraina. Chaos i
revoliucija – oružie dollara) bei „Rusija. Krymas. Istorija“
(Rossija. Krym. Istorija) ir kiti kūriniai.
Prašymą uždrausti 38 knygas liepos viduryje pateikė
Valstybinis televizijos ir radijo komitetas. Ši organizacija
anksčiau yra priėmusi prieštaringai vertinamų sprendimų
uždrausti rodyti rusiškus filmus ir televizijos serialus, esą
iškraipančius Ukrainos istoriją.
Komitetas nurodė, kad siūlomuose uždrausti leidiniuose
„propaguojamas fašizmas“ ir „žeminama bei įžeidžiama
(Ukrainos) valstybė bei jos žmonės“.
Tų knygų autoriai taip pat kaltinami „propaguojantys karą,
rasinę ir religinę nesantaiką ... bei keliantys grėsmę Ukrainos
teritoriniam vientisumui“.
Daugelis išvardytų autorių yra pasisakę Rusijos televizijoje,
vykstant separatistiniam konfliktui Rytų Ukrainoje ir teisinę 2014
metų kovą Maskvos įvykdytą Krymo aneksiją.
Provakarietiški Ukrainos lyderiai, atėję į valdžią po 2014
metų vasarį įvykusio sukilimo Kijeve, nuvertusio Maskvos palaikomą
prezidentą Viktorą Janokovyčių, kai kuriuos minėtus autorius
laiko „neonaciais“.
Vėliau Ukrainos rytuose, kur dauguma gyventojų yra rusakalbiai,
įsiplieskęs separatistinis konfliktas nusinešė jau daugiau negu
6,8 tūkst. žmonių gyvybių, o Maskvos santykiai su Vakarų šalimis
pašlijo labiausiai nuo Šaltojo karo.
Ukraina ir Rusija taip pat įnirtingai kovoja informaciniame
fronte, stengdamosi palenkti į savo pusę kuo daugiau žmonių tiek
savo regione, tiek visame pasaulyje.
Propagandos kampanijas papildo valstybės palaikoma cenzūra ir
griežtos priemonės prieš nepriklausomus autorius ir kūrėjus
abiejose šalyse.
Ukraina yra uždraudusi keliems Rusijos dainininkams rengti
koncertus vyriausybės kontroliuojamuose miestuose.
Populiarių Ukrainos roko grupių pasirodymai Rusijoje taip pat
buvo atšaukti, nepateikus jokio oficialaus paaiškinimo.
Mįslingi manevrai
Propagandos karuose įvykdavo kai kurių keistų posūkių.
Anglų kalba leidžiamas dienraštis „The Moscow Times“
sekmadienį pranešė, kad keli iškilūs Vakarų šalių ekspertai ir
žurnalistai apkaltino vieną Rusijos leidyklą spausdinant knygas jų
vardu, nors jie tokių knygų nėra parašę.
Laikraštis pažymėjo, kad visuose tuose leidiniuose teigiamai
atsiliepiama apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino griežtosios
linijos politiką.
Kaip pranešama, leidykla pasinaudojo netgi iškilaus Kremliaus
kritiko Edwardo Lucaso, anksčiau Maskvoje dirbusio
korespondento, tapusio savaitraščio „The Economist“
redaktoriumi, vardu.
Kai kurie Ukrainos pareigūnai sakė, kad Kijevo paskelbtas
„juodasis sąrašas“ yra veikiau simbolinis žingsnis, kurio
realus poveikis bus labai menkas.
„Sunku pasakyti, kiek gali būti įgyvendinamos tokios
priemonės interneto amžiuje“, – AFP sakė informacijos politikos
viceministrė Tetjana Popova.
„Tai labiau demonstratyvus žingsnis“, – pažymėjo ji.
Rašytojas E.Limonovas, kuris Europoje labiausiai žinomas dėl
savo pusiau autobiografinių istorijų apie Niujorko nusikalstamą
pasaulį ir stalinistinių pažiūrų, apie Ukrainos sprendimą
uždrausti jo knygas atsiliepė paniekinamai.
„Ko dar būtų galima tikėtis iš žlungančios valstybės?“
– jis rašė savo tinklaraštyje.
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija
Zacharova savo „Facebook“ pranešime pareiškė, kad Kijevo
sprendimas buvo „priimtas be teismo išvados“.
Ji taip pat citavo XIX a. rusų literatūros klasiko Aleksandro
Gribojedovo ironiška pareiškimą apie žodžio laisvės suvaržymo
privalumus.
„Jeigu norit kovoti su blogiu, knygas reikia ne vien
konfiskuoti. Jas reikia sudeginti“, – M.Zacharova citavo vieną
A.Gribojedovo personažą.