Apklausos prognozuoja, kad ir šįkart rezultatai bus panašūs;
tad tokiu atveju partija, įkurta dabartinio prezidento Recepo Tayyipo
Erdogano, turės suformuoti valdančiąją
koaliciją arba žengti į naujus rinkimus.
Iš beveik 78 mln. šios musulmoniškos šalies gyventojų balso
teisę turi per 54 mln. žmonių. Dar apie 2,9 mln. rinkėjų yra
užsiregistravę užsienyje.
Balsavimas vyks sekmadienį 7–16 val. vietos (ir Lietuvos) laiku
šalies rytuose ir 8–17 val. – vakaruose.
Turkijoje parlamento nariai renkami ketverių metų kadencijai
pagal proporcinę sistemą, balsuojant už sąrašus, sudaromus
kiekvienai iš 81 šalies provincijos.
Partija turi surinkti bent 10 proc. balsų, kad patektų į 550
vietų parlamentą. Šis slenkstis yra viena iš griežčiausių
pasaulyje rinkimų taisyklių.
Turkijoje draudžiama apklausti balsavusius rinkėjus, tad
pirmieji rezultatai tikriausiai paaiškės ne anksčiau negu 20
valandą.
Per rinkimus bus siekiama užtikrinti griežtą saugumą –
gatvėse budės 255 tūkst. policininkų ir 130 karo policijos
pareigūnų.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pasiųs 18
rinkimų stebėtojų komandą ir 11 papildomų darbuotojų.
Saugumas bus pagrindinė problema po tragiško dvigubo sprogdinimo
Ankaroje, dėl kurio kaltinamas džihadistų judėjimas „Islamo
valstybė“, taip pat atsinaujinus smurtui su kurdų sukilėliais.
Šalies visuomenė yra smarkiai susiskaldžiusi, tvyrant
nesutarimams tarp kurdų, islamistų ir sekuliariųjų turkų.
Taip pat nerimaujama dėl demokratijos būklės Turkijoje, kurioje
R.T.Erdoganas, dominuojantis politinėje arenoje nuo 2013 metų, imasi
vis griežtesnių priemonių prieš savo varžovus ir kritikuojančią
žiniasklaidą.
Ekonomikos, kurios bendrasis vidaus produktas – apie 800 mlrd.
JAV dolerių, augimas 2014 metais nesiekė trijų procentų. Liros
kursas nusmuko per 20 proc., o turizmo sektorių skaudžiai paveikė
nuogąstavimai dėl saugumo.
Be to, vyriausybė sunkiai susidoroja su daugiau negu 2 mln.
pabėgėlių, pasitraukusių iš pilietinio karo krečiamos Sirijos,
našta.
Rinkimuose dalyvaus 16 partijų, bet tik keturioms iš jų
prognozuojama patekti į parlamentą. Taip pat balotiravosi 21
nepriklausomas kandidatas.
Favorite laikoma AKP, vadovaujama premjero Ahmeto Davutoglu ir laimėdavusi visus rinkimus Turkijoje nuo 2002
metų. Tačiau apklausos rodo, kad šįkart jos rezultatai vargu ar
bus geresni negu birželį, kai AKP surinko kiek daugiau negu 40 proc.
balsų ir užsitikrino 258 mandatus, bet neįgijo daugumos.
Sekuliarioji Respublikonų liaudies partija (CHP), kuriai
priklausė šiuolaikinės Turkijos įkūrėjas Mustafa Kemalis
Ataturkas, tikriausiai liks antra.
Birželį ji surinko 25 proc. balsų ir 132 mandatus.
Trečioji vieta prognozuojama Nacionalistinio judėjimo partijai
(MHP), kuriai vadovauja Devletas Bahceli ir
kurią per ankstesnį balsavimą palaikė 16 proc. rinkėjų,
suteikusių jai 80 vietų parlamente.
Dėmesio centre atsidūrė Liaudies demokratų partija (HDP),
vadovaujama Selahattino Demirtaso; birželį
ji pasirodė itin sėkmingai ir tapo pirmuoju kada nors į Turkijos
parlamentą patekusiu kurdams atstovaujančiu judėjimu, nors šios
etninės grupės narių šalyje gyvena 150–20 milijonų. Tada ji
surinko kiek daugiau negu 13 proc. balsų ir gavo 80 vietų, atimdama
daugumą iš AKP.
Kas laukia?
Jeigu AKP iškovotų aiškią pergalę ir užsitikrintų bent 276
mandatus, tai užbaigtų politinį netikrumą, tvyrojusį pastaruosius
penkis mėnesius.
Tačiau analitikai prognozuoja, kad sumaištis tęsis,
R.T.Erdoganui stengiantis pakeisti konstituciją ir išplėsti savo
galias.
Jeigu vėl susiformuotų „pakibęs“ parlamentas, politinės
partijos turėtų per 45 dienas suformuoti koalicinę vyriausybę, o
AKP veikiausiai tartųsi del bendro darbo su MHP nacionalistais arba
sekuliariąja CHP.
Jeigu tos derybos vėl žlugtų, kiti rinkimai galėtų būti
surengti ne vėliau kaip po trijų mėnesių ir būtų penktieji per
pastaruosius dvejus metus.
Tačiau A.Davutoglu šią savaitę pareiškė, kad nauji rinkimai
būtų nepriimtini išvargintiems rinkėjams.
„Turkija netoleruotų naujo pakartojimo“, – sakė jis.