„Teisingumo ir plėtros partija“ susigrąžina absoliučią daugumą medžlise (Turkijos parlamente – Didžiajame nacionaliniame susirinkime) ir gauna galimybę viena suformuoti vyriausybę.
„Reuters“ tai vertina kaip didžiulį su sunkumais susidūrusio prezidento Tayyipo Erdogano pasiekimą.
Per praėjusius rinkimus „Teisingumo ir plėtros partija“ negavo daugumos, bandė formuoti koaliciją, tačiau šis bandymas žlugo, ir teko paskelbti kitą rinkimų raundą.
Sekmadienį antrą kartą per pastaruosius penkis mėnesius turkai grįžo prie visuotinių rinkimų
balsadėžių. Dar birželį prezidento Recepo Tayyipo Erdogano valdančiajai Teisingumo ir plėtros partijai (AKP)
surinkti balsų daugumos nepavyko. Nuo tada visi bandymai suformuoti
koalicinę vyriausybę baigėsi nesėkmėmis, praneša BBC.
Svarbiausia šių rinkimų metu – užtikrinti saugumą, nes jau
kelias savaites šalyje kyla kurdų ir „Islamo valstybės“
kovotojų išpuoliai. Prezidentas žada sugrąžinti šaliai stabilumą,
jei jo partija laimės rinkimus.
„Šiais rinkimais siekiama išlaikyti stabilumą ir pasitikėjimą“,
– kalbėjo R.T.Erdoganas šeštadienį ir pažadėjo gerbti rinkimų
rezultatus. Tiesa, jo oponentai nurodo, kad neabejotina prezidento
partijos pergalė sukels nerimo dėl stiprėjančių šalies lyderio
autoritarinių valdymo tendencijų.
Jeigu prezidento partijai ir vėl nepavyks užsitikrinti balsų
daugumos daugiau kaip 550 vietų parlamente, ji gali būti priversta
grįžti prie derybų stalo su opozicijos partijomis.
Po 13 metų trukusios vienvaldystės R.T.Erdogano partija AKP
birželio 7-ąją vykusiuose parlamento rinkimuose prarado absoliučią
daugumą. Ji naujame parlamente gavo tik 258 mandatus iš 555.
Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad sekmadienį tikriausiai balsavimas baigsis panašiu rezultatu ir šios strateginę reikšmę
turinčios šalies, kurios gyventojų daugumą sudaro musulmonai, lauks tolesnis nestabilumas jai susiduriant su tuo, kas, kaip
perspėja kai kurie stebėtojai, yra grėsmė jos egzistencijai.
Balsuoti šiuose rinkimuose gali maždaug 54 mln. registruotų rinkėjų. 175 tūkst. rinkimų apylinkių dirba nuo 7 iki 16 val.
vietos (nuo 6 iki 15 val. Lietuvos) laiku rytuose ir nuo 8 iki 17 val. vietos (nuo 7 iki 16 val. Lietuvos) laiku vakaruose.
Prezidento R.T.Erdogano islamiškos pakraipos AKP, kaip prognozuojama, gaus nuo 40 iki 43 proc. balsų, todėl turėtų susidaryti sąlygos arba netvirtai ir, pasak daugelio analitikų, ilgai negyvuosiančiai koalicijai, arba dar
vieniems rinkimams.
Šaliai susiskaldžius pagal etnines ir konfesines linijas, jos ekonomikai stringant, premjeras Ahmetas Davutoglu šeštadienį ragino rinkėjus rinktis „stabilumą“.
„Turkijai tokiu kritiniu metu reikia stiprios ir įžvalgios vyriausybės“, – sakė A.Davutoglu, kuris ir pats gali netekti
posto, jeigu AKP nesugebės pasiekti aiškios pergalės.
Liepą – vos mėnesiui praėjus po to, kai viena prokurdiška partija pirmą kartą pateko į parlamentą, – atsinaujinęs smurtas
sukrėtė 2013 metų paliaubas ir turkai dabar baiminasi visapusiško
karo su uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) sukilėliais
atsinaujinimo.
Tad visų akys vėl kryps į Liaudies demokratų partiją (HDP),
kuri birželio mėnesį pateko į istoriją tapusi pirmuoju
prokurdišku judėjimu parlamente ir gavo pakankamai vietų, kad
galėtų blokuoti AKP daugumą.
Tačiau ji sulaukia kaltinimų, kad yra tik priedanga PKK, kurios
ginkluota kampanija už autonomiją nuo 1984 metų pareikalavo 45
tūkst. žmonių gyvybės.
Tolesnio džihadistų smurto grėsmė taip pat temdo rinkimus –
po virtinės išpuolių, dėl kurių kaltinama „Islamo valstybė“ ir tarp kurių yra dviejų mirtininkų išpuolis susprogdinant
bombas per taikų mitingą Ankaroje, kai žuvo 102 žmonės. Šis
išpuolis buvo didžiausias per dabartinę šalies istoriją.
Vienvaldystė gali tęstis
Šie rinkimai taip pat galėtų nuspręsti R.T.Erdogano, kuris
Turkijos politikos scenoje dominuoja daugiau kaip dešimtmetį,
ateitį, net jei jo vardo balsavimo biuleteniuose ir nėra.
Pribloškiama nesėkmė birželio rinkimuose sudaužė – bent
jau laikinai – jo ambicijas išplėsti savo vaidmenį ir paversti
jį galinga amerikietiško stiliaus vykdomąja prezidento institucija,
kuri, kaip baiminasi oponentai, reikštų mažesnę žmogaus, laikomo
vis autokratiškesniu, kontrolę, taip pat sumenkintų kontrolės ir
atsvarų veiksmingumą.
Virtinė reidų prieš kompanijas, kurios laikomos priešiškomis
R.T.Erdoganui, ir kritiškai kalbėjusių žurnalistų įkalinimas
privertė sunerimti dėl demokratijos būklės šalyje, kuri jau
seniai siekia tapti Europos Sąjungos (ES) nare.
Opozicijos lyderiai sako, kad rinkėjai turėtų skambinti
laidotuvių varpais „vieno žmogaus valdymui“.
„Kompromiso kultūra yra viena pagrindinių demokratijos
taisyklių, – sakė Respublikonų liaudies partijos (CHP) lyderis
Kemalis Kilicdaroglu. – Bet jei kas nors
įveda savo paties įstatymus, tai tampa įtampos šaltiniu“.
Stebėtojai sako, kad pradedamas justi nuovargis, ir pasirengimas
šiems rinkimams buvo daug santūresnis už siautulingą kampaniją,
vykusią prieš birželio rinkimus, kai rinkėjų aktyvumas buvo 84
procentai.
Be to, po minėto išpuolio Ankaroje saugumas tebėra pagrindinis
ir svarbiausias rūpestis. Gatvėse budi maždaug 385 tūkst. policininkų ir karo policijos
pareigūnų; daugelis jų patruliuoja neramiuose šalies kurdų
rajonuose.
„Pietryčiuose eskaluotas smurtas paveikė rinkimų dalyvių
galimybes laisvai vykdyti kampaniją“, – šią savaitę nurodė
Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO).