Per demonstraciją Paryžiuje policija susirėmė su aktyvistais

Policija ėmėsi veiksmų po to, kai per demonstraciją, surengtą prieš svarbias Jungtinių Tautų (JT) derybas dėl klimato, maža kaukėtų protestuotojų grupelė Respublikos aikštėje pradėjo skanduoti „Nepaprastoji padėtis, policinė valstybė“, turėdama omenyje protestų suvaržymo priemones, įvestas po lapkričio 13 dieną Prancūzijos sostinėje įvykdytų teroro atakų.

Anksčiau sekmadienį maždaug 4 500 aktyvistų suformavo mieste gyvąją grandinę, kuri nusidriekė ir pro koncertų salę „Bataclan“, kur lapkričio 13-ąją žuvo 90 žmonių.

Tačiau maždaug dvi valandos po to, kai tie demonstrantai išsiskirstė, Respublikos aikštėje, kuri tapo rinkimosi vieta po teroro atakų gedintiems žmonėms, susirinkę karingieji antiglobalistai pradėjo konfliktuoti su policija.

Protestuotojai sekmadienį susikibo rankomis netoli Paryžiaus teroro atakų epicentro, kad emociškai sukrėstų pasaulio lyderius, atskrendančius į Prancūzijos sostinę bandyti gelbėti Žemę nuo klimato katastrofos.

Šimtams tūkstančių žmonių prisidėjus prie protestų visame pasaulyje, gyvąja grandine Paryžiuje buvo siekiama pasiųsti itin simbolinę žinią lyderiams Jungtinių Tautų (JT) klimato susitikimo oficialaus atidarymo išvakarėse.

Prancūzų pareigūnai po lapkričio 13-osios teroro išpuolių, pareikalavusių 130 gyvybių, Paryžiuje atšaukė dvi demonstracijas dėl klimato.

Vietoje žygiavimo aktyvistai Respublikos aikštėje paliko tūkstančius porų batų, kurie, pasak organizatorių, sveria daugiau kaip keturias tonas.

Sportbačių porą paliko JT generalinis sekretorius Ban Ki-Moonas, o popiežius Pranciškus atsiuntė batus padėti jo vardu.

Per pirmą organizuotą demonstraciją Prancūzijos sostinėje po minėtų atakų įvairaus amžiaus protestuotojai suformavo 2 km ilgio gyvąją grandinę.

„Išgirskit mūsų balsus! Mes čia!“ – reikalavo jie, laikydami plakatus su tokiais užrašais kaip „Už taikos klimatą“.

„Buvo daug rimtumo, orumo ant šaligatvių, buvo galinga srovė, kuri tekėjo žmonių rankomis, – sakė organizatorių grupės „Attac“ atstovė Genevieve Azam. – Buvo malonumas galėti pakelti tą dangtį, kuris prancūzų žmones prislėgė po atakų“.

Protestuotojai gyvojoje grandinėje paliko 100 m tarpą prie koncertų salės „Bataclan“, kur per teroro aktus žuvo 90 žmonių, ir pagerbdami aukas paliko ten gėlių.

Maždaug 150 lyderių, tarp jų – JAV prezidentas Barackas Obama, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Indijos premjeras Narendra Modi ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, dalyvaus pirmadienį vis dar sukrėstoje Prancūzijos sostinėje prasidedant šiai JT konferencijai, kurios užduotis yra pasiekti pirmąjį išties visuotinį paktą dėl klimato.

Konferencijos vietą saugos maždaug 2 800 policininkų ir karių, o dar 6 300 bus dislokuoti Paryžiuje.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as sakė, jog į Prancūziją nebuvo įleista beveik 1 000 žmonių, laikomų keliančiais grėsmę saugumui.

Konferencijos tikslas yra apriboti vidutinį pasaulio šiltėjimą dviem laipsniais pagal Celsijų, galbūt dar mažesniu dydžiu, palyginti su lygiu iki Pramonės perversmo, apribojant su iškastiniu kuru susijusią taršą, kaltinamą dėl klimato kaitos.

„Tikiuosi, kad šį kartą konferencija nuves prie kokio nors svaraus dalyko“, – sakė protestuotojas Denis Diderot, į pensiją išėjęs universiteto dėstytojas, kuris į demonstraciją atėjo užsidėjęs beretę.

Mitingai, kurių metu buvo reikalaujama pažaboti taršą anglies dvideginiu, augo nuo penktadienio, o sekmadienio mitingais visoje Australijoje, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, prasidėjo paskutinė protestų diena.

Panašūs renginiai taip pat vyks Rio de Žaneire, Niujorke ir Meksike; protestuotojai akcentuoja mokslininkų perspėjimus dėl „superaudrų“, sausrų ir didžiulių teritorijų užliejimo dėl kylančio vandenynų lygio, jeigu greitu laiku nebus imtasi konkrečių veiksmų.

Madride maždaug 10 000 žmonių, kurių daugelis nešė plakatus su užrašais „Stop CO2“, vedami grupės vaikų žygiavo į centrinę Saulės vartų aikštę.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, nuo lapkričio 30-osios iki gruodžio 11-osios vyksiančių derybų šeimininkas, perspėjo dėl laukiančių kliūčių 195-ioms besiderančioms šalims.

Tarp potencialių kliūčių yra finansai klimato požiūriu pažeidžiamoms ir neturtingoms šalims, įsipareigojimų mažinti taršą tikrinimas ir net teisinis susitarimo statusas.

Praėjęs bandymas sudaryti pasaulinį susitarimą – piktas 2009-ųjų viršūnių susitikimas Kopenhagoje – žlugo dėl nesutarimų tarp turtingų ir skurdžių valstybių.