Kadangi Krymas beveik visą elektros energiją gauna iš Ukrainos, ukrainiečių ir totorių aktyvistų išpuolis – atramų Chersono regione, ant kurių laikosi elektros perdavimo linijos, susprogdinimas – pusiasalyje sukėlė didžiulių problemų.
Nors nuo užpraėjusio sekmadienio incidentų praėjo beveik savaitė, padėtis gerėja tik iš lėto. Kol Rusijos valdžia svaido prakeiksmus esą chuliganų nesutramdančiam Kijevui, krymiečiai pratinasi gyventi tamsoje ir šaltyje.
Padeda tik generatoriai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Beveik 2 mln. žmonių namuose kasdien atitirpsta šaldytuvai, o už lango šeimininkauja tamsa. Naktiniais greitkeliais važiuoti pavojinga, o mokiniai šią savaitę į mokyklą nėjo.
Nors rusai, naujieji Krymo šeimininkai, stengiasi kuo greičiau atnaujinti elektros tiekimą, o sugadintas atramas taiso ir ukrainiečiai, daugybė pusiasalio verslininkų kol kas negali atnaujinti darbo.
Pagrindiniai Krymo miestai – Simferopolis, Jalta – elektra džiaugiasi kelias valandas per parą. Daugelis mažesnių gyvenviečių ir kaimų gyvena be jos.
Kol elektra neteka linijomis iš Ukrainos, Rusija skuba nutiesti kabelį per Kerčės sąsiaurį, skiriantį Krymą nuo Rusijos, bet darbai nebus baigti iki gruodžio pabaigos.
Be to, netgi ir tada rusiškos elektros užtektų tik pusei pusiasalio, tad kol kas į Krymą skubama gabenti šimtus elektros generatorių.
„Parduotuvėse nebėra žvakių ir akumuliatorių. Viskas išpirkta“, – teigė Krymo šiaurėje gyvenanti Jekaterina.
Grįžo sovietiniai laikai
Kryme šią savaitę taip pat neveikė maždaug 150 mokyklų ir vaikų darželių.
Ligoninės irgi priverstos dirbti ne visu režimu.
„Tokia situacija jau kelia rimtą grėsmę žmonių gyvybei.
Mes negalime prisiskambinti medikams ir ugniagesiams“, – skundėsi Olga Skripnik, save vadinanti kovotoja už žmogaus teises.
Pusiasalio gyventojams, atsidūrusiems geopolitinės audros sūkuryje, nelengvas visas ruduo – antai rugsėjį Ukrainos aktyvistai blokavo kelius į Krymą ir neleido į regioną įvežti maisto bei kitų prekių. Bet daugelis bando drąsintis.
„Manau, problemos bus išspręstos ir viskas bus gerai. Pernelyg nesijaudiname, net dėl atitirpusių šaldytuvų. Mes ištversime, juk esame pripratę“, – tikino vienas Simferopolyje dirbantis laikraščių pardavėjas.
Ypač ramūs – senesni gyventojai. Kai kurie atsimena net Antrąjį pasaulinį karą ir tada kęstą badą, kiti primena, kad į sunkią padėtį Krymo pusiasalį įstūmė ir Sovietų Sąjungos subyrėjimas 1991-aisiais.
„Ir ką gi galima pasakyti, kai nėra elektros? Ne, palaukite, šiandien elektra yra. Vakar nebuvo. Šiandien vanduo neteka“, – tarsi prieš 30 metų atsisėdusi ant suoliuko porino pensininkė Valentina.
Rusijai primena pažadus
Kalti ukrainiečiai, tai jie kankina Krymą – tokią mantrą plyšauja Kremliaus televizijos.
Daug krymiečių tuo tiki. Bet ne visi – šio rudens išbandymus analitikai vadina ištikimybės Rusijai egzaminu.
Žvakių šviesoje dar galima paskaityti knygą, bet judėjimo laisvė dabar apribota. Be elektros nekursuoja tramvajai ir neveikia šviesoforai. Vakarais gatvėse tamsu taip, kad iš namų lįsti net pavojinga.
Galiausiai viena po kitos uždaromos ir degalinės. Prie tų, kurios dar veikia, kasdien nusidriekia milžiniškos eilės.
„Niekaip nesuprantu, kodėl nėra elektros, – piktinosi vienoje degalinėje prisipilti degalų sustojęs vairuotojas. – Mums sakė, kad Krymas pasiruošęs, kad prireikus elektros tikrai nepritrūks. Bet nieko nepadaryta.“
Pietuose esančiame Feodosijos mieste gyvenantis Dmitrijus dar tiesesnis: „Jei jau užgrobiate svetimą teritoriją, būkite malonūs ir pasirūpinkite elektros tiekimu.“ („Radio Free Europe“, „Reuters“, LR)