Šis didelio masto teisės aktų paketas, taip pat pratęsiantis
mokesčių lengvatas, kurių vertė – daugiau negu 620 mlrd.
dolerių ir kurios, kaip perspėja kritikai, padidins šalies
įsiskolinimą, buvo lengvai patvirtintas Senate 65 balsais prieš 33
– tuojau po to, kai jį anksčiau penktadienį priėmė Atstovų
Rūmai. Šis įstatymų leidėjų darbas buvo vienas paskutiniųjų
Kongrese prieš metų pabaigos atostogas.
Prezidentas Barackas Obama nedelsdamas jį
pasirašė, ruošdamasis išvykti iš Vašingtono su savo šeima
atostogauti į Havajus, pakeliui užsukdamas į Kaliforniją susitikti
su San Bernardino žudynių aukų artimaisiais.
Šių teisės aktų architektai šią savaitę labai stengėsi
įtikinti abiejų pagrindinių partijų įstatymų leidėjus pritarti
1,149 trln. dolerių finansavimo programai, kurios apimtis – daugiau
negu 2 000 puslapių.
Prezidentas kreipėsi į visus keturis Kongreso lyderius,
dėkodamas jiems už atliktą darbą. Jis ypač gyrė Atstovų Rūmų
pirmininką Paulą Ryaną, dirbantį šiose
svarbiausiose Kongreso pareigose du mėnesius.
„Jis yra profesionalas. Jis pasistengė pasiekti mane ir
pasakyti man, ką gali ir ko negali padaryti. Manau, tai geri
darbiniai santykiai“, – B.Obama sakė per savo metų pabaigos
spaudos konferenciją.
B.Obama pripažino šį paketą „geru laimėjimu“, tačiau
pabrėžė, kad jame esama „dalykų, kurie man nepatinka. Tačiau
tokia yra įstatymų leidybos ir kompromiso prigimtis, ir manau, kad
sistema suveikė“.
2016 metų biudžeto išlaidų paketas, dar žinomas kaip
„omnibusas“, apima abiejų partijų prioritetus, tačiau į jį
nebuvo įtraukta dalis projektų, nes kai kuriuos įstatymų leidėjus
būtų sunku įtikinti jiems pritarti.
Galiausiai Kongreso nariai susivienijo, kad išvengtų būtinybės
laikinai uždaryti federalines institucijas, P.Ryanas sakė po
balsavimo Atstovų Rūmuose.
„Kongresas dabar galės žengti į 2016-uosius, pradėdamas
naują darbą“, – pareiškė jis.
Šis paketas didina išlaidas gynybai, nes tai, anot
respublikonų, yra kritiškai svarbu, padidėjus neramumams
Artimuosiuose Rytuose ir terorizmo grėsmei.
Taip pat panaikintas 40 metų gyvavęs draudimas Jungtinėms
Valstijoms eksportuoti naftą; jį respublikonai ilgai laikė savo
prioritetu. Be to, buvo pratęstos mokesčių lengvatos saulės ir
vėjo energetikai, kurios, kaip tikisi demokratai, padės kurti darbo
vietas atsinaujinančių šaltinių energetikos sektoriuje ir
sumažinti šalyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Šis paketas numato kai kuriuos pakeitimus JAV bevizio režimo
programoje po pastarųjų pražūtingų išpuolių Paryžiuje ir
Kalifornijoje, taip pat suintensyvina kai kurias Amerikos kibernetinio
saugumo pastangas.
JAV įstatymų leidėjai pritarė kai kurioms seniai
stringančioms TVF reformoms, suteiksiančioms didesnę įtaką
kylančioms rinkos galiūnėms, taip pat dvigubai padidinsiančiomis
188 šalių fondo, skolinančio krizių ištiktoms narėms,
nuolatinius finansinius išteklius.
Vis dėlto į šį paketą nebuvo įtrauktas prieštaringai
vertinamas pasiūlymas laikinai sustabdyti programą, leidžiančią
pabėgėliams iš Sirijos ir Irako atvykti į Jungtines Valstijas.
Pažymėtina, kad jame nėra jokių užuominų apie pastangas
atimti finansavimą iš moterų sveikatos apsaugos organizacijos
„Planned Parenthood“, kurios klinikose atliekami ir abortai ir
kuri yra įsitraukusi į jau metus besivystantį skandalą dėl
embrionų audinių perdavimo tyrimų organizacijoms.
Respublikonas senatorius Marco Rubio (Markas Rubijas), siekiantis
prezidento posto, nedalyvavo šiame balsavime, išvykęs į rinkimų
kampanijos susitikimus, tačiau kritikavo priimtą įstatymų paketą,
sakydamas, kad Vašingtonas „slapčiomis“ prastūmė tą
susitarimą.
„Štai kaip sugedęs Vašingtonas atrodo vadovaujant prezidentui
Obamai ir kuo virto Kongresas be konservatyvaus prezidentinio
vadovavimo“, – sakė jis.
Kiti Baltuosius rūmus užimti pretenduojantys senatoriai Tedas
Cruzas (Tedas Krusas) ir Randas Paulas (Randas Polas) balsavo prieš
šį paketą, nors jį palaikė jų varžovas respublikonas Lindsey
Grahamas (Lindsis Graemas).
Mokesčių lengvatos
„Omnibusas“ išlaikė dešimtmečius galiojantį draudimą
skirti federalinių lėšų ginkluoto smurto tyrimams, kurių
būtinybę pabrėžia demokratai. Jis taip pat neužtikrino pagalbos
skolų prislėgtam Puerto Rikui, kuo piktinosi aukščiausias pareigas
Atstovų Rūmuose užimanti demokratė Nancy Pelosi,
nors ji galiausiai palaikė šį susitarimą.
Paketas paliko galioti dvejų metų moratoriumą vadinamajam
medicinos priemonių mokesčiui – B.Obamos inicijuotos sveikatos
apsaugos sistemos reformos daliai, kuri nepatinka nei respublikonams,
nei demokratams.
Kongresas taip pat priėmė 629 mlrd. dolerių vertės mokesčių
lengvatų ir kredito paketą, turintį suteikti geresnes sąlygas
verslui ir milijonams amerikiečių.
Šis teisės aktas turi 56 priedus, iš kurių daugiau negu 20
gali palikti galioti nuolat, siekiant padėti šeimoms, iki šiol
neatsigavusioms po finansų krizės.
Keli demokratai, tarp jų partijos vadovai Atstovų Rūmuose,
priešinosi šiam paketui, perspėdami, kad tai tik padidins JAV
įsiskolinimą.
Tokia pozicija supriešina juos su Baltaisiais rūmais, kurie
trečiadienį paskelbė palaikantys mokesčių lengvatų programą ir
išlaidų planą.
Senatorius Ronas Wydenas, aukščiausias pareigas
užimantis demokratas Finansų komitete, gyrė naująją sutartį kaip
„didžiausią kovos su skurdu planą, kokį Kongresas yra iškėlęs
per dešimtmečius“. Pasak jo, ši programa pagerins finansines
sąlygas 50 mln. amerikiečių.