Per dvi valandas trukusį pokalbį telefonu Vokietijos kanclerė
Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį patvirtino savo
siekį, kad krizių regione galiotų ugnies nutraukimas, pranešė
Eliziejaus rūmai.
Keturi lyderiai buvo vieningos nuomonės, kad visi Minsko
susitarimo punktai kitais metais turi būti „visiškai įgyvendinti“.
Svarbu yra ir nedelsiant atitraukti sunkiąją ginkluotę iš konflikto
zonos, sakoma Eliziejaus rūmų pareiškime, paskelbtame po pokalbio
telefonu vadinamuoju Normandijos formatu.
Per mūšius tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų
praėjusiomis dienomis būta žmonių aukų. Per pokalbį telefonu su A.
Merkel P. Porošenka jau antradienį apkaltino prorusiškus
separatistus „vis labiau pažeidinėjant paliaubas“.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris prieš tai pareiškė savo
susirūpinimą dėl naujo smurto Rytų Ukrainoje ir paragino visas
šalis „žmonių labui konflikto teritorijose dabar griežtai laikytis
paliaubų“.
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija neplanuoja
savo kariuomenės įvedimo į NATO šalių teritoriją.
„Esu tikras, kad visi supranta, jog jokių tankų ir Rusijos
Federacijos ginkluotųjų pajėgų NATO teritorijoje nebus, niekas
apie tai net negalvoja“, – sakė S.Lavrovas interviu televizijos
kanalui „Zvezda“.
Komentuodamas nuotaikas, vyraujančias Baltijos ir Rytų Europos
šalyse Rusijos atžvilgiu, S.Lavrovas pareiškė: „Kai jos stojo į
NATO, amerikiečiai tikino mus nekelti triukšmo: atseit, jos labai
bijo dar nuo tos istorinės epochos, kai įėjo į SSRS sudėtį „ne
visiškai savo valia“, joms būdinga fobija. Mums sakė, kad kai tik
jos bus priimtos į Šiaurės Atlanto aljansą, jos nusiramins. Jos
nenusiramino“.
„Dabar, tapusios NATO narėmis, jos elgiasi visiškai kitaip:
jos, priešingai, panaudoja šią narystę, kad „puldinėtų“ mus
ir atakuotų savo nuolatinėje retorikoje.Manau, paprasčiausiai
panaudojama jų isteriška pozicija Rusijos atžvilgiu, ir mėginama
pavaizduoti Krymo liaudies valios išraišką kaip agresyvų mūsų
siekį, o NATO pasislinktų prie šių sienų“, – kalbėjo
S.Lavrovas.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, konfliktas tarp Ukrainos
kariuomenės ir sukilėlių nuo 2014 metų balandžio pareikalavo
daugiau kaip 9 000 žmonių gyvybių, dauguma jų – civiliai.
Kijevas ir Vakarai kaltina Maskvą tiesiogiai karinėmis
priemonėmis remiant prieš Ukrainos vadovybę kovojančius sukilėlius.
Kremlius kaltinimus neigia.