Vokiečius išgąsdino vien atakų mastas. Manoma, kad moteris masiškai puldinėjo net apie 1 tūkst. girtų ir agresyvių jaunuolių.
Kelno policijos vadovas Wolfgangas Albersas prabilo apie „visiškai naują nusikalstamumo dimensiją“. Jo teigimu, daugelis užpuolikų greičiausiai kilę iš Vidurinių Rytų ar Šiaurės Afrikos.
Į moteris taikytasi ir šiaurėje esančiame Hamburge, bet išpuoliai Kelne, netoli garsiosios katedros, buvo itin įžūlūs. Mažiausiai viena moteris buvo galimai išprievartauta, daug kitų nederamai apgraibytos.
Tarp nukentėjusiųjų – ir savanorė tvarkdarė. Viena nukentėjusioji policijai teigė buvusi apgraibyta maždaug 200 kartų, kol brovėsi iš sužvėrėjusių vyrų minios. Pasak merginos, vyrai graibė jos krūtinę ir tarpkojį.
Tiesa, į policiją daugiausia kreiptasi dėl vagysčių.
Centrinė Kelno dalis per šventes tiktai iš pažiūros idiliška – čia veikia kalėdinis turgelis, prekeiviai siūlo mielų suvenyrų. Bet rajonas jau anksčiau garsėjo ir pavojais – žmonės nuolat raginami saugoti kišenes nuo vagišių. Dabar, regis, į grėsmių sąrašą reikia įrašyti ir seksualinį priekabiavimą.
Baisiausia, jog gruodžio 31-osios vakaro išpuoliai greičiausiai buvo koordinuoti. Kaip pranešama, tūkstantis jaunų vyrų atvyko keliomis didelėmis grupėmis, įsimaišė į minią ir pradėjo lįsti išskirtinai prie moterų.
Apie panašius incidentus pranešta ir Hamburge, o Kelnas dabar su didžiuliu nerimu laukia vasario, kai mieste prasideda karnavalų sezonas ir gatvėse pasirodo šimtai tūkstančių ūžautojų. W.Albersas pripažino: „Toks elgesys man kelia didžiulį nerimą. Žinoma, ir dėl karnavalo.“
„Atakos buvo baisios. Negalime leisti, kad Kelno centras virstų vieta, kurioje negalioja įstatymai“, – paskelbė miesto merė Henriette Reker, o Vokietijos teisingumo ministras Heiko Maasas pridūrė: „Netoleruosime šių apgailėtinų išpuolių prieš moteris.“
Kelno žiniasklaida skelbia, kad daugelis įtariamųjų puikiai žinomi miesto policijai, nes jie prie centrinės traukinių stoties dažnai vagiliauja.
O vienas policininkas pareiškė suėmęs aštuonis asmenis ir pridūrė: „Visi jie – prieglobsčio prašytojai. Jie su savimi turėjo leidimų gyventi Vokietijoje kopijas.“
Tiesa, oficialaus patvirtinimo, kad smurtavo prieglobsčio prašytojai, nėra, o daugelis Vokietijos apžvalgininkų ragina visuomenę nedaryti skubotų išvadų.
