„Aš primygtinai reikalauju vieno dalyko, kad šis dislokavimas
būtų kuo pastovesnis saugumui užtikrinti“, – sakė A.Duda per
spaudos konferenciją, surengtą kartu su NATO vadovu Jensu
Stoltenbergu po judviejų susitikimo NATO būstinėje Briuselyje.
A.Duda nurodė, kad NATO neturėtų „apleisti dialogo su
Rusija“, bet krizė Ukrainoje ir ypač Maskvos įvykdyta Krymo
aneksija 2014 metais rodo, jog kompromiso dėl saugumo neturi būti.
Rusijos intervencija Ukrainoje ir Krymo pusiasalio aneksija
sužadino nerimą, kad NATO per lėtai ir nepaslankiai priima
iššūkį, kurį anot J.Stoltenbergo, metė „vis kategoriškesnė
Rusija“.
Vis dėlto JAV vadovaujamas karinis aljansas dabar atgyja ir
darosi pajėgus užtikrinti „nuolatinį buvimą regione, kurio dalis
yra ir Lenkija“, – sakė J.Stoltenbergas.
Lenkija viena pirmųjų reikalavo nuolatinio NATO buvimo buvusiose
komunistinio bloko, kadaise vadovauto iš Maskvos, šalyse, tuo tarpu
Vakarai buvo atsargūs, nenorėdami sulaukti Rusijos kaltinimų, kad
pažeidžiamos šaltąjį karą užbaigusios sutartys.
Tos sutartys draudžia NATO steigti nuolatines karines bazes rytų
Europoje, bet leidžia Aljansui rengti pratybas ir rotuoti ribotas
pajėgas šiame regione.
Lapkritį Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas
Waszczykowskis siūlė denonsuoti 1997 metų
NATO sutartį su Rusija, taip būtų atvertas kelias Aljansui įkurti
nuolatines karines bazes Lenkijos teritorijoje.
Mat, 1997 metų dokumente sakoma, kad senosios NATO narės
„neturi ketinimų, planų ir priežasties dislokuoti branduolinius
ginklus naujųjų narių teritorijose“, – pavyzdžiui, Lenkijoje
arba Baltijos šalyse.
Maskva atkirto taip: „Mes laikome tokius pareiškimus
nepaprastai pavojingais ir itin provokuojančiais“.
Prasidėjus konfliktui dėl Ukrainos, NATO įsteigė itin greito
reagavimo pajėgas su vadavietėmis ir logistikos centrais rytinėse
NATO šalyse, kad prireikus būtų galima kuo greičiau jose
dislokuoti papildomas NATO pajėgas.
NATO pažymi, kad šios pajėgos yra labai mažos ir jų negalima
laikyti bazinėmis, ir nors jų pertvarkymą paskatino krizė
Ukrainoje, tuo pačiu būtų siekiama spręsti ir naujas grėsmes,
kylančias NATO narių pietuose Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos
pasienyje.
28 NATO narės taip pat sutarė keisti lėšų gynybai apkarpymo
politiką ir sparčiau didinti jas iki dviejų procentų bendrojo
vidaus produkto iki 2020 metų; šį rodiklį Lenkija jau tenkina.
Lenkijoje liepą vyks NATO šalių vadovų susitikimas, kuriame
visi naujieji pakeitimai būtų oficialiai patvirtinti.