JT atstovai, stebintys žmogaus teisių pažeidimus, pareiškė, kad Prancūzija turi teisę ir net pareigą saugoti savo piliečius, tačiau kai kurie šalies veiksmai jau peržengia būtino saugumo užtikrinimo ribas.
Lapkritį trims mėnesiams buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Tai leido policijai vaikyti grupes, kurios jų manymu trukdė viešajai tvarkai, vykdyti kratas be orderio, kopijuoti duomenis ir blokuoti bet kurias internetines svetaines, kurios skatino terorizmą.
Taip pat gali būti bet kada įvestos komendanto valandos, uždrausti protestai ir apribotas žmonių judėjimas.
JT ekspertai prašo Prancūzijos vyriausybės pasibaigus nepaprastosios padėties galiojimui nebetęsti tokių veiksmų, tačiau Paryžius ketina sustiprinti savo įstatymus, susijusius su kova prieš terorizmą.
Žmogaus teisių stebėtojai susirūpinę, kad naujuose Prancūzijos vyriausybės įstatymų projektuose trūksta aiškumo dėl žmonių stebėjimo ir žodžio laisvės bei taikių susirinkimų apribojimo.
Kaip teigia JT aktyvistai, prancūzai jau pasinaudojo nepaprastosios padėties įstatymu, kad suimtų aplinkosaugos aktyvistus.
„Mes raginame Prancūzijos valdžią peržiūrėti visas siūlomas reformas, kad užtikrintų, jog jos neprieštarauja tarptautinėms žmogaus teisėms“, – teigiama bendrame JT žmogaus tiesių stebėtojų pranešime.
„Islamo valstybės“ kovotojai per atakas Paryžiuje 2015-ųjų lapkričio 13 d. nužudė 130 žmonių. Teroristai teigė, kad tai buvo „kerštas už Prancūzijos atakas Sirijoje“ ir pagrasino, kad prancūzų laukia dar ne vienas toks išpuolis.
