Kreipdamasi į Strasbūre susirinkusius Europos Parlamento
deputatus B.Szydlo sakė, kad šie pakeitimai yra įgyvendinti
pažadai rinkėjams, duoti prieš pernai spalį Lenkijoje vykusius
Seimo rinkimus, ir todėl ES turėtų šį „susitarimą su
rinkėjais“ laikyti tikra demokratijos išraiška.
Užuot puolusi Lenkiją, ES turėtų ieškoti būdų angažuotis su
sunkią praeitį turinčia šalimi, kuri kovoje už laisvę sumokėjo
didžiulę kainą, pabrėžė ji.
„Mums visiems svarbu jausti ES paramą... kad Lenkija yra
laisva, suvereni valstybė, ir kad jos suverenumas yra gerbiamas“, –
sakė B.Szydlo, kuri kalbėjo lenkiškai.
Ji keliskart pabrėžė, kad Lenkija yra tokia pat ES narė, kaip
ir likusios 27 valstybės narės, ir sakė, kad tikrai esama
svarbesnių dalykų, kuriais derėtų rūpintis Bendrijai.
„Turiu pasakyti, kad nematau priežasties, kodėl tiek daug
laiko turėtų būti skiriama Lenkijai... Manau, turite daug svarbių
klausimų, kuriuose reikia spręsti, bet aš esu čia, nes noriu
dalyvauti šiame dialoge“, – sakė premjerė.
Praėjusią savaitę Europos Komisija, kuri yra aukščiausia ES
vykdomosios valdžios institucija, Lenkijos atžvilgiu pradėjo
precedento neturintį tyrimą, kurio metu bus aiškinamasi, ar
Lenkijos konstitucinio teismo ir valstybinės žiniasklaidos
įstatymų pakeitimai neprieštarauja teisinės valstybės principams.
Tyrimui vadovaujantis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas
Fransas Timmermansas Europarlamentui sakė, kad
ES „remiasi bendromis vertybėmis, ir kuomet joms kyla grėsmė, ES
turi veikti“.
F.Timmermansas pabrėžė, kad tyrimas bus sąžiningas, atviras
ir paremtas bendradarbiavimu, tačiau pažymėjo, kad atsakymai į du
laiškus, kuriuos jis praėjusią savaitę nusiuntė Lenkijai
prašydamas paaiškinimo, buvo „neišsamūs“.
Atsakymas į trečiąjį laišką, kuriame informuojama apie
tyrimo pradžią, buvo ką tik gautas ir šiuo metu vertinamas, sakė
Europos Komisijos vicepirmininkas, nepateikdamas daugiau jokių
detalių.
„Komisija visapusiškai gerbia Lenkijos suverenumą (ir)...
nešališkai vykdo savo pareigas, kaip ir bet kurios kitos valstybės
narės atžvilgiu“, – pabrėžė jis.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir Lenkijos
prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį Briuselyje
drauge paragino laikytis rimties sprendžiant šį ginčą.
Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas praėjusių metų pabaigoje pareiškė, kad Lenkijoje priimti
įstatymų pakeitimai prilygsta „perversmui“. Varšuva tūžmingai
reagavo į šiuos komentarus ir pareikalavo M.Schulzo atsiprašyti.