14 val. 40 min. Jungtinė Karalystė ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių po to, kai buvo paskelbtos tyrimo dėl buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo radioaktyvia medžiaga Londone išvados.
Londonas taip pat paskelbė įšaldęs abiejų pagrindinių šio nunuodijimo įtariamųjų – A.Lugovojaus ir D.Kovtuno – turtą.
Savo ruožtu vidaus reikalų sekretorė T.May parlamentui sakė, kad ši žmogžudystė yra „akivaizdus ir nepriimtinas esminių tarptautinės teisės principų pažeidimas“.
14 val. 9 min. Jungtinės Karalystės policija ketvirtadienį pareiškė ir toliau nusiteikusi siekti, kad Rusija išduotų abu pagrindinius įtariamuosius A.Litvinenkos žudikus.
„Vis dar galioja orderiai A.Lugovojui ir D.Kovtunui, kurie tebėra ieškomi dėl šios žmogžudystės, – pažymėjo savo pranešime Londono policija. – Mūsų tikslas visada bus siekti, kad jie stotų prieš baudžiamąjį teismą.“
13 val. 46 min. Jungtinės Karalystės vidaus reikalų sekretorė Teresa May teigia, kad šalies vyriausybė gavo neskelbiamą R.Oweno ataskaitos dalį, kurioje pateiktos rekomendacijos, kokių tolesnių veiksmų reikėtų imtis.
Vidaus reikalų sekretorė taip pat tikino, kad Rusijos nuolatinis nesugebėjimas užtikrinti, kad nusikaltėliai sulauktų teisingumo, yra „nepriimtinas“.
13 val. 38 min. Davido Camerono atstovė spaudai teigė, kad „ataskaita patvirtino tai, ką dabartinė ir ankstesnės vyriausybės jau įtarė“, štai todėl prieš Rusiją 2007-aisiais jau buvo imtasi veiksmų.
„Mes turime atsargiai pasverti, ar imtis veiksmų, atsižvelgdami į platesnį poreikį bendradarbiauti su Rusija tam tikrais klausimais“, – sakė premjero atstovė.
Ji taip pat teigė, kad atsižvelgiant į „Islamo valstybės“ grėsmę nacionalinis saugumas turi būti svarbiausias prioritetas.
13 val. 21 min. A.Litvinenkos šeimos advokatas Benas Emmersonas tvirtina, kad A.Lugovojus ir D.Kovtunas, kaltinami vyro nužudymu, negreitai sulauks teisingumo Jungtinėje Karalystėje.
„Mano manymu, tai galėtų įvykti susiklosčius tik vienoms aplinkybėms – pasitraukus V.Putinui. Jis nesiųs jų čia į teismą, nes jau atsiuntė čia įvykdyti žmogžudystės“, – tvirtino advokatas.
13 val. 12 min. Seras R.Owenas skaitydamas pranešimą įvardijo penkis galimus A.Litvinenkos nužudymo motyvus. Pirmi keturi buvo tokie: A.Litvinenka galimai išdavė FST, dirbo Jungtinės Karalystės žvalgybai, palaikė V.Putino opoziciją ir turėjo informacijos apie įvairius vyriausybei itin jautrius klausimus.
„Galiausiai yra asmeniniai santykiai – susipriešinimas tarp A.Litvinenkos ir V.Putino. Istorija tarp šių vyrų prasidėjo nuo vienintelio susitikimo 1998-aisiais. Tuo metu V.Putinas buvo paskirtas FST vadu, o A.Litvinenka vis dar tikėjosi, kad šioje agentūroje bus įvykdyta reforma.
Nuo tada A.Litvinenka nuolatos kritikavo V.Putiną, o viso to kulminacija buvo tada, kai 2006-aisiais A.Litvinenka apkaltino jį pedofilija“, – sakė pagrindinis ataskaitos autorius seras R.Owenas.
12 val. 59 min. Ataskaitoje taip pat rašoma, kad A.Litvinenka kaltino V.Putiną pedofilija.
Sero R.Oweno parengtame dokumente cituojamas A.Litvinenkos straipsnis, kuriame jis pasakoja, kaip prezidentas kartą sustojo pasišnekėti su grupe turistų prie Kremliaus ir staiga pakėlė penkerių ar ketverių metų berniuko marškinėlius ir pabučiavo jam į pilvą.
A.Litvinenka savo straipsnyje tvirtina, jog „V.Putinas buvo nepriimtas į užsienio žvalgybas, nes jo viršininkai sužinojo, kad jis yra pedofilas“.
Seras R.Owenas savo ataskaitoje rašo: „Nereikia nė sakyti, kad tokie A.Litvinenkos kaltinimai V.Putinui buvo labai rimto pobūdžio. Ar jie galėjo būti susiję su jo mirtimi?“
12 val. 37 min. Velionio A.Litvinenkos draugas Jurijus Felšanskis teigė, kad tyrimo išvados jo nenustebino.
„Buvo visiškai aišku, kad negali nužudyti Rusijos piliečio Londone be V.Putino žinios. Manau, tai, ką išgirdome, yra geras ženklas, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė nutarė atvirai išaiškinti, kas įvyko. Dabar žiūrėsime, kas bus toliau“, – sakė J.Felšanskis.
12 val. 35 min. Oficialų pranešimą jau išplatino ir Rusijos užsienio reikalų ministerija: „Mums gaila, kad kriminalinė byla buvo politizuota ir aptemdė dvišalius santykius. Procesas nebuvo skaidrus. Nebuvo jokio pagrindo tikėtis, kad išvados bus objektyvios ir nešališkos.“
12 val. 28 min. Neįvardytas Kremliaus šaltinis, kurį cituoja Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Interfax“, teigė, kad „necivilizuotos ir neteisėtos“ A.Litvinenkos nužudymo tyrimo išvados turės „pasekmių Jungtinės Karalystės ir Rusijos santykiams“.
12 val. 26 min. Metus trukusiame tyrime buvo išklausyta daugybė ekspertų, tačiau nė vienas jų nebuvo iš Rusijos. Su tyrėjais taip pat nebendravo įtariamieji. 12 val. 13 min. 300 puslapių ataskaitoje taip pat minimas tuometis FST vadovas Nikolajus Patruševas, kuris kartu su V.Putinu 2006-aisiais esą tvirtino nurodymą nužudyti A.Litvinenką.
„Atsižvelgdamas į visus įrodymus ir tyrimus, kurie man buvo prieinami, nustačiau, kad FST operaciją, skirtą A.Litvinenkai nužudyti, tikriausiai patvirtino N.Patruševas ir prezidentas V.Putinas“, – rašoma ataskaitoje.
12 val. 6 min. „Maskva nepripažįsta Jungtinės Karalystės išvadų A.Litvinenkos byloje“, – taip ketvirtadienį paskelbė Kremlius.
Rusija teigia, kad šia ataskaita britai pažeidė „nekaltumo prezumpciją“, ir perspėja, kad šio dokumento paskelbimas „turės rimtų pasekmių Londono ir Maskvos santykiams“.
12 val. 3 min. A.Litvinenkos nužudymu kaltinamas A.Lugovojus išplatino pareiškimą, kuriame teigia, kad ataskaitos išvados yra „absurdiškos“. Verslininkas D.Kovtunas tyrimo išvadas komentuoti atsisakė.
11 val. 59 min. Seras R.Owenas teigia, kad V.Putino kaltė įžvelgta „įvertinus visus egzistuojančius įrodymus“. Manoma, kad šiam teisininkui buvo parodyti ir itin slapti dokumentai, kuriuos surinko Jungtinės Karalystės žvalgyba. 11 val. 53 min. A.Litvinenkos našlė Marina pasveikino ataskaitos išvadas ir paragino Jungtinę Karalystę pritaikyti Rusijai sankcijas. Ji taip pat skatina Londoną atšaukti Rusijos diplomatus, tačiau bent kol kas neatrodo, kad britai imsis griežtesnių veiksmų.
Kalbėdama prie Londono aukščiausiojo teismo rūmų M.Litvinenko teigė, kad „Anglijos teismai tik patvirtino tai, ką prieš pat mirtį sakė vyras“.
Ligoninėje užgesęs A.Litvinenka kartojo, kad prezidentas V.Putinas užsakė jo žmogžudystę.
11 val. 49 min. Dokumente tvirtinama, kad už 43 metų A.Litvinenkos nunuodijimą radioaktyviuoju poloniu atsakingi Dmitrijus Kovtunas ir Andrejus Lugovojus.
Jie, remiantis dokumentu, tikrai neveikė savarankiškai, tiesiog vykdė Federalinės saugumo tarnybos (FST) nurodymus.
Būtent su šiais vyrais A.Litvinenka 2006-aisiais gėrė arbatą Londono viešbutyje „Millennium“.
11 val. 40 min. Ataskaitoje skelbiama, kad yra „didelė galimybė“, jog du Rusijos agentai nunuodijo A.Litvinenką vykdydami Rusijos slaptųjų tarnybų nurodymus, kuriuos patvirtino pats Rusijos prezidentas.
11 val. 35 min. Dokumente taip pat skelbiama, kad A.Litvinenka „tikriausiai“ buvo nužudytas Rusijos prezidento V.Putino asmeniniu nurodymu.
Tyrimui vadovavęs seras R.Owenas teigė, kad visi įrodymai verčia manyti, jog Rusijos vadžia atsakinga už buvusio slaptųjų tarnybų darbuotojo nunuodijimą radioaktyviuoju poloniu. Ši ataskaita antradienį buvo pirmiausia perduota Jungtinės Karalystės premjerui D.Cameronui ir tik ketvirtadienį paskelbta viešai.
A.Litvinenka mirė 2006 metais Londono ligoninėje, būdamas 43 metų. Jis buvo nunuodytas į arbatą įpiltu radioaktyviuoju poloniu, kai viename Londono viešbutyje susitiko su dviem rusais, buvusiais kolegomis – D.Kovtunu ir A.Lugovojumi.
Prieš mirtį A.Litvinenka apkaltino Rusijos prezidentą V.Putiną užsakius jo žmogžudystę. Maskva neigia bet kokius kaltinimus ir atsisako išduoti abu įtariamuosius.
A.Litvinenkos žmona Marina turėjo kovoti ilgus metus, kad būtų surengtas viešas tyrimas. Pasak M.Litvinenkos, V.Putinas privalės reaguoti į tyrimo išvadas.
Pranešama, kad Jungtinės Karalystės premjeras D.Cameronas prieš ataskaitos paviešinimą sušaukė saugumo pareigūnų susitikimą. Jo metu buvo svarstomi galimi valstybės veiksmai paskelbus žmogžudystės tyrimo ataskaitą.
V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad Didžiosios Britanijos atlikto tyrimo rezultatai nėra aktuali tema Kremliui.
Paskatino „Malaysia Airlines“ katastrofa
Jungtinė Karalystė 2014-ųjų liepą paskelbė pradedanti tyrimą, praėjus kelioms dienoms po to, kai Rytų Ukrainoje buvo numuštas „Malaysia Airlines“ keleivinis lėktuvas.
Kadangi minėta katastrofa siejama su Rusijos vaidmeniu Ukrainos rytus krečiančiame konflikte, britų sprendimas iš naujo atversti A.Litvinenkos bylą daugelio buvo įvertintas kaip spaudimo Maskvai dalis.
A.Litvinenka anksčiau dirbo Sovietų Sąjungos KGB, o vėliau – jos įpėdine tapusioje FSB. 1998 metais jis kartu su kitais FSB agentais Maskvoje surengė spaudos konferenciją, kurioje apkaltino agentūrą sąmokslu nužudyti Borisą Berezovskį – oligarchą, kuris padėjo V.Putinui ateiti į valdžią, bet atsigręžė prieš jį.
A.Litvinenka buvo teisiamas dėl įgaliojimų viršijimo. Nors agentas buvo išteisintas, 1999 metais jis pabėgo iš Rusijos – veikiausiai per Gruziją ir Turkiją, pasinaudojęs suklastotu pasu.
Vėliau jis buvo nuteistas už akių pateikus kitokius kaltinimus. Jie, kaip teigia A.Litvinenkos šeima, buvo išgalvoti siekiant nutildyti – kaip ir kaltinimai dėl įgaliojimų viršijimo.
Jungtinė Karalystė A.Litvinenkai suteikė prieglobstį, o vėliau – pilietybę. Jis taip pat atsivertė į islamą, susidraugavęs su tremtyje gyvenančiais čečėnų separatistų lyderiais.
Buvęs agentas buvo palaidotas Londone pagal musulmoniškus papročius švinu padengtame karste, kad į aplinką nepasklistų į velionio organizmą patekusios radioaktyviosios medžiagos.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
