A.Litvinenka mirė 2006 metų lapkričio pabaigoje, praėjus
kelioms savaitėms po to, kai viename Londono viešbučių išgėrė
arbatos, į kurią buvo įpilta radioaktyvaus polonio.
Ketvirtadienį buvo paskelbtos ilgai lauktos jo mirties tyrimo,
kuriam vadovavo teisėjas Robertas Owenas,
išvados.
Daug laikraščių akcentavo, kad premjero Davido Camerono vyriausybė turėtų žengti toliau ir nubausti
Rusiją už A.Litvinenkos nužudymą, nepaisant ministrų vilčių,
kad V.Putinas galėtų padėti užbaigti konfliktą Sirijoje.
Santykiai tarp Rusijos ir Britanijos jau seniai yra smarkiai
atšalę, šalims nesutariant įvairiais klausimais, įskaitant
situaciją Ukrainoje bei oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso
MH17 lėktuvo numušimą virš tos šalies teritorijos 2014 metų
liepą.
Britanija dėl A.Litvinenkos nužudymo nepaskelbė naujų
sankcijų, tačiau iškvietė Rusijos ambasadorių ir įšaldė
abiejų pagrindinių įtariamųjų nužudymu – Andrejaus Lugovojaus
ir Dmitrijaus Kovtuno – turtą.
Dienraštis „The Times“ redakcijos skiltyje šias priemones
apibūdino kaip „nuspėjamus formalumus, neturėsiančius didelio
poveikio“.
„Nepakanka to, kad britų vyriausybė pareiškia savo
„didžiulį nepasitenkinimą“ ir paskelbia įšaldanti dviejų
įtariamųjų turtą Jungtinėje Karalystėje, kurio jie tikriausiai
nė neturi“, – pridūrė laikraštis.
„Tiesiog bailu ir kvaila nuolaidžiauti šiam žudikui“ –
tokią antraštę laikraščio „Daily Mail“ vedamajam davė
apžvalgininkas Edwardas Lucasas.
Taigi Britanijai yra „katastrofiškai klaidinga laikytis
prieigos“ susilaikyti nuo griežtesnių veiksmų viliantis, kad
Rusija padės dėl Sirijos.
