A.Litvinenka mirė 2006 metų lapkričio pabaigoje, praėjus kelioms savaitėms po to, kai viename Londono viešbučių išgėrė arbatos, į kurią buvo įpilta radioaktyvaus polonio.
Ketvirtadienį buvo paskelbtos ilgai lauktos jo mirties tyrimo, kuriam vadovavo teisėjas Robertas Owenas, išvados.
Daug laikraščių akcentavo, kad premjero Davido Camerono vyriausybė turėtų žengti toliau ir nubausti Rusiją už A.Litvinenkos nužudymą, nepaisant ministrų vilčių, kad V.Putinas galėtų padėti užbaigti konfliktą Sirijoje.
Santykiai tarp Rusijos ir Britanijos jau seniai yra smarkiai atšalę, šalims nesutariant įvairiais klausimais, įskaitant situaciją Ukrainoje bei oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimą virš tos šalies teritorijos 2014 metų liepą.
Britanija dėl A.Litvinenkos nužudymo nepaskelbė naujų sankcijų, tačiau iškvietė Rusijos ambasadorių ir įšaldė abiejų pagrindinių įtariamųjų nužudymu – Andrejaus Lugovojaus ir Dmitrijaus Kovtuno – turtą.
Dienraštis „The Times“ redakcijos skiltyje šias priemones apibūdino kaip „nuspėjamus formalumus, neturėsiančius didelio poveikio“.
„Nepakanka to, kad britų vyriausybė pareiškia savo „didžiulį nepasitenkinimą“ ir paskelbia įšaldanti dviejų įtariamųjų turtą Jungtinėje Karalystėje, kurio jie tikriausiai nė neturi“, – pridūrė laikraštis.
„Tiesiog bailu ir kvaila nuolaidžiauti šiam žudikui“ – tokią antraštę laikraščio „Daily Mail“ vedamajam davė apžvalgininkas Edwardas Lucasas.
Taigi Britanijai yra „katastrofiškai klaidinga laikytis prieigos“ susilaikyti nuo griežtesnių veiksmų viliantis, kad Rusija padės dėl Sirijos.
