Berlyno policija, atlikusi tyrimą ir apklausas, praėjusią
savaitę atmetė trylikametės pasakojimą, kad su ja esą lytiškai
smurtavo „užsieniečiai“. Anot policijos, nėra įrodymų, kad
Liza F. būtų buvusi pagrobta ar prievartauta.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį
pareiškė patikėjęs, kad mergaitė buvo pagrobta, ir apkaltino
policiją jos dingimo „slėpimu“.
„Aišku, kad mergaitė absoliučiai tiksliai ne savo noru dingo
30 valandų“, – sakė S.Lavrovas per spaudos konferenciją.
„Tikiuosi, kad nebesikartos tokie atvejai, kaip su mūsų
mergaite Liza, kai naujiena apie tai, jog ji dingo, labai ilgai buvo
slepiama dėl kažkokių priežasčių“, – pridūrė S.Lavrovas,
nors jis buvo paklaustas apie Rusijos ir Vokietijos santykių būklę.
Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas trečiadienį atsikirto, kad „nėra jokio pagrindo, iš
esmės nepriimtina, kad šis incidentas būtų politiškai
eksploatuojamas“.
Berlyno prokurorai sako, kad nėra įrodymų, jog mergaitė būtų
versta lytiškai santykiauti. Tačiau, kadangi mergaitė nepilnametė,
pradėtas tyrimas įtarus dviejų vyrų šiurkštų elgesį su
nepilnamete ir galbūt išžaginimą.
Lytinis aktas su asmeniu iki 14 metų amžiaus, net jeigu įvyksta
abipusiu sutarimu, Vokietijoje yra nusikaltimas, baudžiamas
kalėjimu.
Šeštadienį apie 700 Vokietijos rusų dalyvavo protesto akcijoje
prie Angelos Merkel kanceliarijos Berlyne. Kai kurie turėjo plakatus
„Mūsų vaikai pavojuje“, „Rankas šalin nuo mūsų vaiko“.
Žmonių pyktį sukėlė Rusijos Pirmojo kanalo pranešimas, kad
13-metė iš rusų imigrantų šeimos buvusi pagrobta sausio 11 dieną
einanti iš mokyklos ir 30 valandų prievartauta „artimųjų
rytų“ išvaizdos vyrų.
Grįžusi namo mergaitė pateikė policijai skundą. Jos tėvai
tyrėjams sakė, kad mergaitę pagrobė užsienietiškos išvaizdos
vyrai geležinkelio stotyje rytinėje Berlyno dalyje, nusivedė į
savo butą, ten prievartavo ir mušė.
Ši byla sukėlė pasipiktinimą ultradešiniųjų
tinklalapiuose ir Rusijos žiniasklaidoje ir tvirtinimą, kad valdžia
siekė nuslėpti šį nusikaltimą.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spėliojo,
kad pabėgėlių krizė Europoje verčia pareigūnus laikyti tokius
atvejus „po kilimu“.
„Aš tikrai viliuosi, kad šios migracijos problemos neatves
prie mėginimų „užglaistyti“ realybę dėl politinių motyvų
– tai būtų klaida“, – sakė jis.
Vokietijos vyriausybės atstovas S.Seibertas pačios bylos
nekomentavo.
„Ką iš esmės galiu pasakyti – Vokietija yra valstybė, kuri
remiasi įstatymo viršenybe“,– sakė jis.
„Mes turime nepriklausomą teismų sistemą, kuria gali
pasitikėti bet kuris pilietis, ir ši sistema privalo vykdyti savo
tyrimą be kišimosi iš išorės“, – nurodė S.Seibertas.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Martinas Schaeferis, savo ruožtu, stebėjosi tokiu staigiu Maskvos
įsikišimu aukštu lygiu.
„Mes džiaugiamės matydami tokį stiprų Rusijos vyriausybės
troškimą aiškumo, objektyvumo ir skaidrumo baudžiamojo teisingumo
sistemoje“, – pasakė jis šiek tiek sarkastiškai.
„Mes tikimės, kad toks domėjimasis išliks ne tik šios bylos
atveju, bet ir visais kitais atvejais“, – pridūrė M.Schaeferis.
Įtampa Rusijos ir Vakarų santykiuose smuko iki žemiausio
lygmens dėl krizės Ukrainoje ir pilietinio karo Sirijoje.
Vokietija aktyviai įrodinėjo, kad Europos Sąjunga Rusijai turi
tęsti sankcijas, kurios jai taikomos dėl paramos separatistų
maištui Ukrainos rytuose, ir nuolat nurodo Rusijai trūkumus žmogaus
teisių ir įstatymo viršenybės srityse.