PSO pareigūnai teigė, kad iš pradžių nedidelę grėsmę kėlęs Zikos virusas įgauna grėsmingą mastą.
Daugumai žmonių, užsikrėtusių Zika, simptomai nepasireiškia, tačiau virusas siejamas su nėštumo metu kūdikiams sukelta mikrocefalija (mažagalvyste). Tokios anomalijos fiksuojamos daugiausia Pietų Amerikoje.
Zikos viruso plitimą paskelbus tarptautinės svarbos ekstremalia visuomenės sveikatai situacija, jo pažabojimui bus skiriama daugiau lėšų, išteklių ir ekspertų tiek Pietų Amerikoje, tiek laboratorijose visame pasaulyje.
PSO veiksmai nuodugniai nagrinėjami po Vakarų Afrikoje kilusio Ebolos karštinės protrūkio. Organizacijos pastangos pažaboti viruso plitimą buvo plačiai kritikuojamos, be to, manyta, kad PSO per vėlai paskelbė nepaprastąją padėtį.
Pirmadienį neeiliniame PSO pasitarime dalyvavo ligų kontrolės bei vakcinų kūrimo ekspertai, taip pat virusologai. Mokslininkų komanda, be kita ko, tarėsi, kokių priemonių imtis stabdant viruso plitimą.
„Nerimo bei nežinomybės lygis išlieka aukštas. Yra gausybė klausimų, turime nedelsiant rasti atsakymus. Dėl šių priežasčių nusprendžiau sušaukti Nepaprastųjų padėčių komitetą“, – dar praėjusią savaitę nurodė PSO vadovė Margaret Chan.
Zikos karštligės protrūkių užfiksuota Azijoje, Afrikoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Ramiojo vandenyno regione. Europoje kol kas nustatomi pavieniai atvejai.
Zikos virusas sukelia aukštą temperatūrą, konjunktyvitą, galvos ir sąnarių skausmus, uždegimo procesus, pykinimą ir vėmimą, skrandžio sutrikimus ir skausmus. Viruso nešiotojas yra uodas Aedes aegypti. Kol kas nuo ligos nėra jokio gydymo ar vakcinos.
Užsikrėtimo šiuo virusu simptomai iki šiol atrodė nekeliantys pavojaus, bet nerimą kursto gausėjančios užuominos, kad tokios infekcijos galbūt sukelia kūdikių mikrocefaliją ir retą neurologinę ligą – Guillaino-Barre'o sindromą.
