PSO pareigūnai teigė, kad iš pradžių nedidelę grėsmę kėlęs
Zikos virusas įgauna grėsmingą mastą.
Daugumai žmonių, užsikrėtusių Zika, simptomai nepasireiškia,
tačiau virusas siejamas su nėštumo metu kūdikiams sukelta
mikrocefalija (mažagalvyste). Tokios anomalijos fiksuojamos
daugiausia Pietų Amerikoje.
Zikos viruso plitimą paskelbus tarptautinės svarbos ekstremalia
visuomenės sveikatai situacija, jo pažabojimui bus skiriama
daugiau lėšų, išteklių ir ekspertų tiek Pietų Amerikoje, tiek
laboratorijose visame pasaulyje.
PSO veiksmai nuodugniai nagrinėjami po Vakarų Afrikoje kilusio
Ebolos karštinės protrūkio. Organizacijos pastangos pažaboti viruso
plitimą buvo plačiai kritikuojamos, be to, manyta, kad PSO per
vėlai paskelbė nepaprastąją padėtį.
Pirmadienį neeiliniame PSO pasitarime dalyvavo ligų kontrolės
bei vakcinų kūrimo ekspertai, taip pat virusologai. Mokslininkų
komanda, be kita ko, tarėsi, kokių priemonių imtis stabdant viruso
plitimą.
„Nerimo bei nežinomybės lygis išlieka aukštas. Yra gausybė
klausimų, turime nedelsiant rasti atsakymus. Dėl šių priežasčių
nusprendžiau sušaukti Nepaprastųjų padėčių komitetą“, – dar praėjusią
savaitę nurodė PSO vadovė Margaret Chan.
Zikos karštligės protrūkių užfiksuota Azijoje, Afrikoje, Pietų
ir Šiaurės Amerikoje, Ramiojo vandenyno regione. Europoje kol kas
nustatomi pavieniai atvejai.
Zikos virusas sukelia aukštą temperatūrą, konjunktyvitą, galvos
ir sąnarių skausmus, uždegimo procesus, pykinimą ir vėmimą,
skrandžio sutrikimus ir skausmus. Viruso nešiotojas yra uodas Aedes
aegypti. Kol kas nuo ligos nėra jokio gydymo ar vakcinos.
Užsikrėtimo šiuo virusu simptomai iki šiol atrodė nekeliantys
pavojaus, bet nerimą kursto gausėjančios užuominos, kad tokios
infekcijos galbūt sukelia kūdikių mikrocefaliją ir retą
neurologinę ligą – Guillaino-Barre'o sindromą.