Žemiau pateikiami atsakymai į penkis klausimus, kodėl pasaulis
yra susirūpinęs dėl Šiaurės Korėjos raketų bandymų, kurie,
kaip tvirtina Pchenjanas, yra visiškai taikios kosminių tyrimų
programos dalis.
Kas buvo paleista sekmadienį?
Šiaurės Korėja tvirtina paleidusi raketą nešėją,
iškėlusia į orbitą Žemės stebėjimų palydovą. Tuo metu Pietų
Korėja sako, kad buvo paleista didelio nuotolio balistinė raketa.
Šis ginčas labiau susijęs ne su tos raketos konkrečiomis
techninėmis charakteristikomis, o su Šiaurės Korėjos tikraisiais
ketinimais.
Bet kokia raketa nešėja yra dvigubos paskirties technologija,
kurią galima panaudoti tiek kariniais, tiek civiliniais tikslais.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės, įskaitant Pietų
Korėją, tvirtina, kad Šiaurės Korėja tokius raketų paleidimus
naudoja savo balistinių raketų technologijoms tobulinti, kurdama
tarpžemyninę balistinę raketą, kuri galėtų nuskraidinti
branduolinį užtaisą į JAV žemyninę dalį.
Tačiau Pchenjanas sako, kad ši programa yra vien mokslinė.
Ar Šiaurės Korėja turi teisę vykdyti kosminę programą?
Pchenjanas neabejotinai mano turįs tokią teisę, bet 2006 metais
buvo paskelbtos Jungtinių Tautų sankcijos, draudžiančios bet
kokius Šiaurės Korėjos raketų bandymus, siekiant pažaboti tos
šalies branduolinio ginklavimosi programą.
Naujausią raketos startą JT Saugumo Taryba laiko šio draudimo
pažeidimu.
Šiaurės Korėjos pagrindinė diplomatinė užtarėja Kinija
stengiasi išlaikyti pusiausvyrą, palaikydama Pchenjano teisę
vykdyti kosminius tyrimus, bet pripažindama, kad ta šalis privalo
laikytis JT rezoliucijų.
Šiaurės Korėja savo pirmąjį palydovą iškėlė sėkmingai
paleidusi raketą 2012 metų gruodį. Tačiau ekspertai sako, kad tas
palydovas taip ir nepradėjo veikti, todėl kilo abejonių, ar tas
bandymas iš tikrųjų buvo mokslinės programos dalis.
Kiek Šiaurės Korėja yra priartėjusi prie panaudojamos tarpžemyninės balistinės raketos sukūrimo?
Kai kuriuose savo karinguose pareiškimus Šiaurės Korėja
tvirtino jau turinti galimybę smogti JAV žemyninei daliai.
Tačiau dauguma ekspertų tokią galimybę atmeta, tvirtindami,
kad turėtų praeiti dar ne vieni metai, kol Šiaurės Korėja įgis
įtikinamą galimybę surengti tarpžemyninių balistinių raketų
smūgį.
Nors sėkmingi raketų nešėjų bandymai byloja apie tam tikrą
pažangą balistinių raketų programoje, Šiaurės Korėja kol kas
niekaip nepademonstravo sukūrusi raketos grįžimo į Žemės
atmosferą ir jos nutaikymo technologijų, kurios būtų reikalingos
siekiant paleisti kovinį užtaisą į Jungtines Valstijas ar kitas
šalis.
Taip pat abejojama, ar komunistinė valstybė sugeba pasigaminti
pakankamai mažų branduolinių užtaisų, kuriuos būtų galima
sumontuoti balistinės raketos kovinėje galvutėje.
Ko bus imtasi dabar?
JT Saugumo Taryba vėliau sekmadienį surengs nepaprastąjį
posėdį, o JAV ir jų sąjungininkai ragins paskelbti naujų
sankcijų Šiaurės Korėjai.
Tačiau Saugumo Taryba dar nėra susitarusi dėl atsako į
Šiaurės Korėjos sausio 6-ąją įvykdytą branduolinį bandymą, o
Kinija, turinti veto teisę, priešinosi pastangoms griežtai nubausti
Pchenjaną.
Tikėtina, kad įtampa Korėjos pusiasalyje dar labiau padidės,
ypač Seului paskelbus, kad jis oficialiai pradės tartis su
Vašingtonu dėl galimo modernios JAV priešraketinės gynybos
sistemos dislokavimo Pietų Korėjoje.
Ko siekia Šiaurės Korėja?
Šiaurės Korėja tikriausiai tikisi, kad sėkmingas branduolinis
bandymas ir raketos paleidimas padės atvesti JAV prie derybų stalo,
kur Pchenjanas galėtų tikėtis išsireikalauti nuolaidų.
Pchenjanas jau paskelbė planuojantis ateityje paleisti daugiau
palydovų.
Jungtinės Valstijos atmetė galimybę derėtis su Šiaurės
Korėja, kol ta šalis nėra prisiėmusi įtikinamų įsipareigojimų
atsisakyti branduolinio ginklavimosi programos. Tačiau kritikai sako,
kad „strateginės kantrybės“ politika suteikė Pchenjanui erdvės
plėsti ir tobulinti savo branduolinį arsenalą.