JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry Miuncheno
saugumo konferencijoje pareiškė, kad „lig šiol didžioji dauguma
Rusijos atakų (Sirijoje) buvo nutaikyta prieš teisėtas opozicijos
grupes“.
„Norėdama laikytis šio susitarimo, mūsų nuomone, Rusija
turėtų keisti savo taikinių parinkimo taktiką“, – sakė jis,
turėdamas omenyje penktadienį pasiektą tarptautinį susitarimą,
pagal kurį 17 šalių sieks „karo veiksmų“ Sirijoje
„nutraukimo“ per savaitę.
J.Kerry pabrėžė, kad dabar atėjo „esminis momentas“
penkerių metų kare, nusinešusiame daugiau kaip 250 tūkst.
gyvybių. „Dėl pastarosiomis dienomis ir savaitėmis padarytų
sprendimų per kelis mėnesius gali būti užbaigtas karas Sirijoje
– priešingu atveju ateityje gali prireikti labai sunkių
sprendimų“, – sakė J.Kerry.
Jis kalbėjo netrukus po to, kai Rusijos ministro pirmininkas
Dmitrijus Medvedevas prabilo apie „naują šaltąjį karą“ tarp
Rytų ir Vakarų.
„Išlieka nedraugiška ir uždara, mūsų vertinimu, politinė
NATO linija Rusijos atžvilgiu, – sakė Rusijos premjeras Miuncheno
saugumo konferencijoje. – Galima pasakyti ir griežčiau: mes
nusiritome į naujo šaltojo karo laikus“.
„Vos ne kasdien mus skelbia baisiausia grėsme ir apskritai NATO
(organizacijai), ir atskirai Europai, taip pat ir Amerikai bei kitoms
šalims“, – sakė D.Medvedevas.
Jo užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atsikirto į
J.Kerry komentarus ir sakė, kad naujasis susitarimas dėl Sirijos
negali būti sutelktas vien į Rusijos vaidmenį.
„Faktas, kad diskusijos dėl paliaubų pradeda krypti ta linkme,
kad būtų suteiktas prioritetas Rusijos oro pajėgų veiksmų
sustabdymui, man kelia labai rimtų abejonių ir suteikia
priežasčių liūdnoms mintims, kaip epopėja su Miuncheno paliaubų
dokumentais“, – sakė S.Lavrovas.
„Tai – jūsų agresija“
Tuo tarpu Rytų Europos lyderių grupė pridėjo savų kaltinimų
Rusijos agresija.
„Kiekvieną mielą dieną Rusijos kariai, Rusijos ginklai,
Rusijos amunicija skverbiasi į mano šalį“, – sakė Ukrainos
prezidentas Petro Porošenka.
Kreipdamasis į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris
Miucheno susitikime nedalyvavo, jis sakė: „Pone Putinai, Ukrainoje
vyksta ne pilietinis karas, o jūsų agresija. Kryme vyksta ne
pilietinis karas – tai jūsų kariai okupavo mano šalį.“
J.Kerry pabrėžė, kad sankcijos Rusijai liks galioti, kol ji
įgyvendins visus Ukrainos taikos susitarimo, pernai pasiekto
Baltarusijos sostinėje Minske, aspektus.
„Rusija turi paprastą pasirinkimą: visiškai įgyvendinkit
Minsko (susitarimą) arba toliau susidurkite su ekonomiškai
žalingomis sankcijomis“, – sakė jis.
Emocingai kalbėjęs P.Porošenka taip pat perspėjo, kad
„prorusiškos partijos“ pakerta Europą iš vidaus su alternatyviu
vertybių rinkiniu.
„Izoliacionizmas, netolerancija, nepagarba žmogaus teisėms,
religiniai fanatikai, homofobija – ši alternatyvi Europa turi
lyderį. Jo vardas yra ponas Putinas“, – sakė P.Porošenka.
D.Medvedevas, priešingai, anksčiau kritikavo NATO ir Europos
Sąjungos įtakos ekspansiją toli į sovietų valdytą Rytų Europą,
kurią Rusija laiko savo įtakos sfera.
„Europos politikai manė, kad vadinamosios draugų juostos
Europos šone, ES pakraštyje, sukūrimas galėtų būti saugumo
garantija, o koks yra rezultatas? Ne draugų juosta, o atskirties
juosta“, – sakė jis.
Tačiau jis pridūrė ir pozityvesnę gaidą: „Mūsų pozicijos
skiriasi, bet jos nesiskiria tiek, kiek prieš 40 metų, kai Europoje
stovėjo siena.“
„Prievarta ir bauginimas“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat
kreipėsi į forumą ir žadėjo derinti griežtą poziciją Rusijos
atžvilgiu su didesniu dialogu.
„Matome labiau kategorišką Rusiją – Rusiją, kuri
destabilizuoja Europos saugumo tvarką, – sakė jis. – NATO
nesiekia konfrontacijos; mes nenorime naujo šaltojo karo. Tuo pačiu
metu mūsų atsakas turi būti tvirtas.“
NATO „imasi didžiausio mūsų kolektyvinės gynybos
sustiprinimo per dešimtmečius, kad pasiųstų stiprų signalą ir
atgrasytų bet kokią agresiją ar bauginimą“, sakė
J.Stoltenbergas ir pridūrė: „Ne kad kariautų karą, o kad
užkirstų kelią karui“.
Anksčiau šią savaitę J.Stoltenbergas paskelbė, kad buvo
patvirtinti planai dėl didesnio NATO dalyvavimo Rytų Europoje. Tai,
pasak šaltinių, apimtų 3–6 tūkst. karių, rotacine tvarka
dislokuojamų visame regione.
S.Lavrovas atsikirsdamas kritikavo „rusofobijos madą kai
kuriose sostinėse“ ir „NATO bei ES nesugebėjimą visiškai
bendradarbiauti su Rusija“.