Bendrovės nuomone, gruodžio 21 dieną priimtoje nutartyje
teismas neatsižvelgė į virtinę objektyvių aplinkybių ir svarbių
įrodymų, taip pat padarė kelias klaidas, todėl tas sprendimas
turėtų būti pripažintas negaliojančiu, sakė J.Beseris naujienų
agentūrai LETA.
Savo apeliaciniame skunde „Maxima Latvija“ teigia, kad teismas
ignoravo pagrindinę tos tragedijos priežastį – klaidingai
apskaičiuotą didžiausią leistiną stogo konstrukcijų apkrovą.
„Nors teismas pripažįsta, kad šios tragedijos ir pastato
griūties priežastis buvo klaidingai apskaičiuota pastato stogo
didžiausia leistina apkrova, ji kaltę priskyrė nuomininkei –
„Maxima Latvija“ – kuri niekaip nesusijusi su nei vienu to
pastato statybos etapu. Taigi, susiklostė absurdiška padėtis, kai
trečioji šalis kaltinama dėl klaidų, padarytų įmonės, kuri
lengvai įvardijama“, – aiškino J.Beseris.
„Maxima Latvija“ taip pat nurodė, kad ji negali būti laikoma
atsakinga dėl priešgaisrinės signalizacijos, įsijungusios kelis
kartus tą pačią dieną, kai įgriuvo dalis Zuolitūdės prekybos
centro stogo. Pasak prekybininkų, suveikus signalizacijai nebuvo
pastebėta nei liepsnos, nei dūmų, todėl pirkėjai nebuvo evakuoti.
Be to, bendrovė atkreipia dėmesį, kad ji kaltinama, jog
žmonės nebuvo evakuoti iš parduotuvės, nors joks tuo metu
galiojęs įstatymas arba taisyklės neįpareigojo to daryti,
klaidingai suveikus signalizacijai.
Gruodžio 21 dieną Rygos teismas nutarė, kad bendrovės „Maxima Latvija“ ir „Homburg Zolitude“ dviem nukentėjusiems dėl
„Maximos“ griūties Rygoje privalo sumokėti 300 tūkst. eurų.
Abi šalys tą nutartį žadėjo skųsti.
Nekilnojamojo turto bendrovė „Homburg Zolitude“, priklausanti
Nyderlandų investicijų fondui „Homburg Eastern Europe Fund
B.V.“, buvo prekybos centro, kuriame veikė parduotuvė
„Maxima“, plėtotoja.
2013 metų lapkričio 21-osios vakarą įgriuvus Zuolitūdėje
veikusio prekybos centro „Maxima“ stogui, žuvo 54 žmonės, tarp
jų – trys gelbėtojai, dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.