Bendrovės nuomone, gruodžio 21 dieną priimtoje nutartyje teismas neatsižvelgė į virtinę objektyvių aplinkybių ir svarbių įrodymų, taip pat padarė kelias klaidas, todėl tas sprendimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, sakė J.Beseris naujienų agentūrai LETA.
Savo apeliaciniame skunde „Maxima Latvija“ teigia, kad teismas ignoravo pagrindinę tos tragedijos priežastį – klaidingai apskaičiuotą didžiausią leistiną stogo konstrukcijų apkrovą.
„Nors teismas pripažįsta, kad šios tragedijos ir pastato griūties priežastis buvo klaidingai apskaičiuota pastato stogo didžiausia leistina apkrova, ji kaltę priskyrė nuomininkei – „Maxima Latvija“ – kuri niekaip nesusijusi su nei vienu to pastato statybos etapu. Taigi, susiklostė absurdiška padėtis, kai trečioji šalis kaltinama dėl klaidų, padarytų įmonės, kuri lengvai įvardijama“, – aiškino J.Beseris.
„Maxima Latvija“ taip pat nurodė, kad ji negali būti laikoma atsakinga dėl priešgaisrinės signalizacijos, įsijungusios kelis kartus tą pačią dieną, kai įgriuvo dalis Zuolitūdės prekybos centro stogo. Pasak prekybininkų, suveikus signalizacijai nebuvo pastebėta nei liepsnos, nei dūmų, todėl pirkėjai nebuvo evakuoti.
Be to, bendrovė atkreipia dėmesį, kad ji kaltinama, jog žmonės nebuvo evakuoti iš parduotuvės, nors joks tuo metu galiojęs įstatymas arba taisyklės neįpareigojo to daryti, klaidingai suveikus signalizacijai.
Gruodžio 21 dieną Rygos teismas nutarė, kad bendrovės „Maxima Latvija“ ir „Homburg Zolitude“ dviem nukentėjusiems dėl „Maximos“ griūties Rygoje privalo sumokėti 300 tūkst. eurų. Abi šalys tą nutartį žadėjo skųsti.
Nekilnojamojo turto bendrovė „Homburg Zolitude“, priklausanti Nyderlandų investicijų fondui „Homburg Eastern Europe Fund B.V.“, buvo prekybos centro, kuriame veikė parduotuvė „Maxima“, plėtotoja.
2013 metų lapkričio 21-osios vakarą įgriuvus Zuolitūdėje veikusio prekybos centro „Maxima“ stogui, žuvo 54 žmonės, tarp jų – trys gelbėtojai, dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.
